Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lietuvos 100-mečiui – moksline konferencija „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“ ir K. Bradūno archyvų paroda

www.alkas.lt
2017-12-05 15:00:20
0
V. Vizgirdos tapytas paveikslas

V. Vizgirdos tapytas paveikslas

V. Vizgirdos tapytas paveikslas
V. Vizgirdos tapytas paveikslas

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu gruodžio 5–8 d. Palangoje ir Vilniuje rengia nacionalinę mokslinę konferenciją „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“ ir gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro parodą „Kazio Bradūno meno pasaulis“ (veiks iki 2018 m. kovo 4 d.).

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos problematiką inspiravo austrų rašytojo Stefano Zveigo autobiografinė knyga „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. XX amžiaus metraštininko perteiktas Europos kultūrinis žemėlapis ir rašytojo įžvalgos apie vertybių krizę provokuoja apmąstyti nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo bei įprasminimo problemas. Zveigas lygina save su komentatoriumi, aiškinančiu per paskaitą rodomas skaidres: „laikas atplukdo vaizdus, o aš tik palydžiu juos žodžiais“. Konferenciją lydi „vakarykštį pasaulį“ atspindinčios ir individualias bei kolektyvines pastangas išsaugoti istorinę atmintį liudijančios parodos: „Pajūrio kapinynų archeologija: išgelbėti baltų proistorės liudijimai“ Palangos gintaro muziejuje (kuratorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė), „Po Italijos saule: XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Dalia Tarandaitė), „Kazio Bradūno meno pasaulis“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorės Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė). Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos globėjas – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

Konferencijos pirmoje sesijoje „Baltų kultūros ištakos ir jos santykis su XXI amžiaus pasauliu“, pasitelkiant naujausius istorinius, archeologinius, filologinius, etnologinius tyrimus, bus aptartos mūsų kultūros ištakos, keliami ypatingai svarbūs klausimai apie tai, kas yra baltai, kaip mes juos suvokiame ir identifikuojame XXI amžiuje, kokios baltų kultūros sampratos mokslinės korekcijos įmanomos ir būtinos. Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo vietą Europoje ir nacionalinį savitumą bei išskirtinumą įmanoma suvokti tik pažinus ir objektyviai įvertinus baltų kultūros ištakas, jos santykį su aplinkiniu pasauliu. Vienas svarbiausių integracijos į Europą postūmių tapo visuomenės poreikis semtis žinių iš Vakarų švietėjų, suprasti jų kūrybines patirtis, todėl antroje sesijoje „Kūrybinės terpės ir kultūros komunikacijos slinktis nuo Apšvietos iki XXI amžiaus“ bus nagrinėjami mūsų valstybės europietišką dvasią formavę daugialypiai kultūriniai veiksniai, analizuojama Europos kultūros įtaka lietuvių dailei, literatūrai, muzikai bei kitoms meno sritims, menininkų pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kismas. Trečioji sesija „Kūrybinė asmenybė ir istorinio laiko kontingencija“ akcentuos iškilių Lietuvos meno ir literatūros kūrėjų patirtis, dalyvaujant tautos likime, išgyvenant ir įveikiant dramatiško istorinio laiko mestus iššūkius. Ketvirtoje konferencijos sesijoje „Kultūrinė atmintis ir tapatybės sampratos kaita XXI amžiuje“ siekiama tarpdisciplininiu požiūriu įvertinti nacionalinės tapatybės sampratos kaitą, aptariant ją įtakojusius Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos procesus, jų sąveikas ir kontekstus.

K. Bradūnas prie V. Vizgirdos tapyto portreto | Apie1983 Ieimos archyvo nuotr.
K. Bradūnas prie V. Vizgirdos tapyto portreto | Apie1983 Ieimos archyvo nuotr.

\Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį yra svarbu apmąstyti, kaip XX a. istorinės pertvarkos skatino naujas individualios ir kolektyvinės tapatybės konfigūracijas, apibrėžti kūrybos formų, raiškos būdų ir reikšmių įsigalėjimą bei sklaidą, nustatyti iškilių asmenybių kūrybinės veiklos, Lietuvoje bei išeivijoje veikusių institucijų reikšmę kultūros ir mokslo plėtotei, jų šviečiamąjį indėlį ir svarbą XXI a. visuomenės vertybinėms nuostatoms ugdyti. Paroda „Kazio Bradūno meno pasaulis“ pristatys vieną ryškiausių XX a. lietuvių kultūros asmenybių – poetą ir publicistą Kazį Bradūną (1917–2009), kurio prasminga egzistencija neatsiejama nuo literatūros, dailės, muzikos, teatro, kitų dvasinės bei intelektualinės išraiškos formų. Ypatingas Bradūno dėmesys lietuvių dailei ir bičiulių menininkų kūrybai inspiravo ne tik jo publicistines įžvalgas, bet ir poetinį žodį. Menui jautrus kūrėjas ilgus metus kaupė profesionaliosios dailės ir tautodailės kūrinius, o 1994 m. sugrįžo į Lietuvą su savo kolekcija ir gyveno jos apsuptas. Šeimos archyvą parodai dosniai atvėrė poeto dukra etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Meno kolekciją ekspozicijoje papildo rinktiniai Lietuvos dailės muziejaus kūriniai, kuriuos lydi poeto įvairiomis progomis rašyti komentarai, ir Bradūno autobiografiniai prisiminimai, paties poeto eilėraščių skaitymai – garso dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Jaunieji menininkai Julija Matulytė ir Marius Juknevičius specialiai šiai parodai sukūrė vaizdo ir garso instaliaciją „Kazio Bradūno biblioteka“, kuri meditatyviai refleksuoja poeto kūrybinę aplinką.

Parodos „Kazio Bradūno meno pasaulis“ partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos” konferencija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?

Kiti Straipsniai

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Sveikinimo žodį taria LMA prezidentas akad. Jūras Banys, rėmėjai ir svečiai | lma.lt nuotr.

Apdovanoti geriausieji jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

2025 05 26
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

2025 04 25
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.

V. Adamkaus premija paskirta S. Paltanavičiui už ilgametę šviečiamąją veiklą

2025 04 23
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

2025 04 07
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24
„Žaliasis pasaulis“ | esvb.lt nuotr.

A. Uktveris: „Žaliasis pasaulis“ – tiesiog mąstymo būdas

2025 03 18
Užgavėnės Rumšiškėse 2017 m. | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia į konferenciją „Užgavėnės: istorija, tradicijos, naujovės“.

2025 03 02
Lietuvoje jau 50 metų vykdomi kryptingi plėšriųjų paukščių ir pelėdų tyrimai | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje jau 50 metų vykdomi kryptingi plėšriųjų paukščių ir pelėdų tyrimai

2025 01 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Siūloma galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais (video)

Siūloma galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai