Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.
Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu.Dokumente buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių ir lenkų ūkininkų turto grobimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą. Svarbu ir tai, kad buvo įvardintas pagrindinis lietuvių tautos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvą.
Aleksos teigimu, vokiečiai tada buvo įsitikinę savo pergale, todėl paskelbti tokį pareiškimą reikėjo didelės drąsos ir ryžto. Naciai Lietuvoje kėsinosi sunaikinti visus žydus ir čigonus, o lietuvius per 50 metų germanizuoti. Memorandumo autoriai buvo suimti ir tik K. Grinius, dėl savo garbaus amžiaus, buvo kalinamas namuose.
Renginyje dalyvavęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas įsitikinęs, kad Trijų memorandumas paskatino lietuvius gelbėti žydų tautybės gyventojus nuo genocido.
„Memorandumas buvo nuostabus lietuvių tautos pristatymas“ – tvirtino žurnalistas Vidmantas Valiušaitis. Jis pabrėžė, kad nagrinėjant istorinius reiškinius svarbu kalbėti faktais. „Mes emocingai reaguojame į įvairius katinimus, bet negebame tinkamai pristatyti savo istorijos“, – apgailestavo pranešimo autorius.
Renginyje taip pat pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis, profesorius Arimantas Dumčius, kiti lektoriai
Konferencijos globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad primirštas Trijų memorandumas yra svarbus ir dabar, kai pasaulyje ne visada girdimas mažų tautų balsas. „Memorandumas skelbė bendražmogiškuosius idealus, gynė žmogaus teises ir skriaudžiamas tautas“, – kalbėjo meras.
Konferencijos dalyviai vieningai pritarė V. Makūno idėjai Garliavoje pasodinti 100 ąžuoliukų, skirtų žymiems Lietuvos valstybės kūrėjams, tarp jų būtų ir ąžuoliukai K. Griniui, J. P. Aleksai ir M. Krupavičiui.
Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui skirtą renginį rengė Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugija, Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, Sūduvos krašto mokslo akademija, Pasaulio Aleksų giminių istorijos ir kultūros draugija, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.
