Lygiagrečiai vykdomiems šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams Gedimino kalne vyksta darbai, kuriais siekiama pasiruošti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui. Jų metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos. Bandoma stabilizuoti šiuo metu didžiausią nerimą keliantį pietrytinį Gedimino kalno šlaitą.
Darbai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, aikštelėje ir Kunigaikščių rūmų liekanų plote
Atliekant minėtus darbus pietrytiniame šlaite bus nukasamas nuslinkęs ir į deformacijas linkęs supiltinis, technogeninis gruntas. Atsidengę natūralūs geologiniai sluoksniai nuo erozijos žiemos–pavasario laikotarpiui bus apsaugoti papildomomis priemonėmis, tarp kurių ir šlaito uždengimas vandeniui nelaidžia difuzine plėvele. Difuzinė plėvelė pasižymi šioje situacijoje labai parankiomis savybėmis – nepraleidžia vandens, bet kartu leidžia uždengtai vietai „kvėpuoti“, t. y. garinti vandenį. Kritulių vanduo nuo uždengtos plėvelės bus nuvedamas į lietaus kanalizacijos tinklus.
Uždengtas šlaitas apsaugomas ne tik nuo išorinio kritulių vandens, bet ir nuo į kalną įsigeriančio ir šlaituose išsikraunančio vandens, kuris bus surenkamas drenažinėmis tranšėjomis. Atliekant darbus atitverta Gedimino kalno pietrytinio šlaito papėdė, įrengta laikina statybų aikštelė.
Gedimino kalno aikštelėje yra baigiama įrengti laikina stoginė, kuri leis sumažinti kritulių vandens infiltraciją į žaliuosius kalno plotus, taip pat leis tęsti vykdomus archeologinius tyrinėjimus. Užbaigus šiuo metu vykstančius Kunigaikščių rūmų liekanų sienų suvaržymo darbus, nuo kritulių laikinu stogeliu bus apsaugotas ir vidinis rūmų plotas, o aikštelės dalį tarp rūmų ir gynybinės sienos nuo kritulių saugos speciali danga.
Kalno aikštelė ir Kunigaikščių rūmų plotas laikinomis priemonėmis nuo kritulių yra apsaugota dar nuo vasaros liūčių laikotarpio, tačiau esamos dangos eksploatacijos laikas jau baigiasi ir žiemai yra reikalingos tvirtesnės priemonės.
Visos šios laikinos, bet būtinos priemonės turės apsaugoti kalną palankiausio nuošliaužoms formuotis periodo – 2017–2018 m. žiemos ir pavasario – laikotarpiu, kol bus atlikti daugiau laiko reikalaujantys tvarkybos darbai.
Šlaitų deformacijų priežastys
Dar praeitais metais buvo atliktas kalno hidrogeologinės situacijos įvertinimas ir nustatyta, kad pagrindinė kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Šios iškrovos šlaituose yra viena iš svarbiausių šlaitų stabilumą silpninančių sąlygų.
Specialistai sutaria, kad šlaitai stabilizuosis tik tada, kai pavyks sumažinti kritulių infiltraciją piliakalnio aikštelėje ir užkirsti kelią kritulių vandeniui kauptis bei gertis į žemę. Tačiau tam yra reikalingi ilgalaikiai sprendimai, kuriems rengiami kalno aikštelės ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektai.
Lietaus žalą akivaizdžiai galima matyti ir šį neįprastai lietingą rudenį – deformacijos vyksta rytiniame, pietrytiniame, pietvakariniame Gedimino kalno šlaituose. Esant tokioms orų sąlygoms ir tolimesnės technogeninio grunto deformacijos gali būti neišvengiamos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nors šiuo metu aktyviai vykstantys procesai ir atrodo grėsmingai, tačiau iš esmės nėra labai pavojingi, nes paviršinės nuošliaužos ir deformacijos susidaro dėl supiltinio technogeninio grunto. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Specialistai patvirtina, kad pats kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus. Pagrindiniai kalno sluoksniai nėra pažeidžiami.
Pagal parengtą tvarkybos darbų projektą šis nestabilus kalno paviršių sudarantis sluoksnis jau buvo pašalintas šiaurės vakarų šlaite. Darbai jame bus baigti 2018 m.
Pasirengimo 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui darbai finansuojami iš valstybės rezervo lėšų, skirtų paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir bus užbaigti iki žiemos.
Laikas nenumaldomai bėga, rudeninis lietingasis metas tik stiprėja, ardydamas ne tik Gedimino kalną, bet visur ir viską, o mūsų tautos vadovai su nieko neišmanėliais kalno restautatoriais vis kalba apie reikalingus kalno tyrimus, O kalnas vis naujomis nuošliaužomis slenka ir slenka žemyn, kęsindamasis nuslankinti ir mūsų Valstybės simbolį ir Gedimino pilį. Juokinga, kad niekas lyg nesupranta, kad kiekvienas pylimas prasideda nuo pylimo pagrindo – apatinių sluoksnių tvirtumo, jų auginimo ir tvirtinimo ligi pat kalno viršūnės. Tautoje sakydavo, kad “tai ir arkliui suprantama”. Ir savaime suprantama, kad kokiais tai palipdymais- tartum žaizdų gydymais kalno viršūnėje ir viršutiniuose skardžiuose – nieko nepadės, nes iš apačios nėra kam sulaikyti nuošliaužų. Tai ko laukiama? Ar tikimasi, kad pats kalnas ims save gelbėti? Kur tie “išminčiai” per 27 metus sugebėję tik vogti Gedimino kalno remontui skirtas lėšas? Tikriausiai tam buvo skirti milijonai pradžioje litų, o po to ir eurų? Skveneli, neberandi pinigų valstybės tvirtinimui, dalindamas užsienio vienuoliams Vilniaus brangenybes? Prezidente, ir Jums nė motais toji Gedimino pilis, šalia kurios vaikystė prabėgo, ne gi Jūs, sugebanti susikviesti dešimtis tūkstančių ligi dantų ginkluotų užsieninių vyrų ,nepajėgi jų statybinių būrių nukreipti Lietuvos pagrindinio objekto gelbėjimo darbams? Tereikėtų vos savaitės ir kalnas taptų neįveikiama tvirtove.
Gėda, žiūrint į tokį apskretėliškumą, tokį savęs nebegerbimą, prilygstantį kalno nuošliaužoms, – valstybės nuošliaužoms – šimtmečio moralinio nuosmūkio paminklais. Kalnas griūva, Lukiškių aikštėje modernistai rengiasi šunų ganyklas įrengti, o valstybė kasdien retėja tūkstančiais jaunų tautiečių, bėgančių nuo savos vyriausybės, kaip pūvančios žuvies galvos. O kubiliai, skverneliai, grybauskaitės su landsbergiais trindami rankas, lobstant iš Neprikausomo dujų laivo, tautos skolų mokėjimo jų valdomų bankų procentų… tokios grobikų – niekadėjų valdžios net visų okupacijų metais nebuvo Lietuvoje.