Liepos 3 d. po Gedimino kalno neeilinės apžiūros buvo nustatyta, jog istorinio kelio, vedančio į Gedimino kalno vakarinį bokštą, šlaite įrengtoje akmenų atraminėje sienutėje, sumontuotoje ant natūralaus šlaito grunto, liūties metu paplauti atskiri akmenys. Artimiausiu metu ketinama istorinio kelio pusėje šlaito atraminėje sienutėje atstatyti iškritusius ir pajudėjusius akmenis, taip pat pasirengti Gedimino kalno pietrytinio šlaito konservavimo darbams.
Šie ir kiti Gedimino kalno avarinės būklės šalinimo darbai buvo aptarti liepos 3 d. vakarą Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Kalno apžiūros metu konstatuota, kad istorinis kelias, vedantis į Gedimino kalno vakarinį bokštą, vizualiai yra saugus, tačiau būtina skubiai atstatyti iškritusius ir pajudėjusius atraminės sienutės akmenis, taip pat nuolatos stebėti istorinio kelio ir viršuje jo esančio šlaito būklę.
Posėdyje nuspręsta, jog šiuo metu grėsmė kalno lankytojams nekyla ir poreikio uždaryti kalną nėra. Sutarta operatyviai keistis duomenimis bei nuolat pranešti visuomenei apie kalno būklę.
Ant kalno taip pat dirba Lenkijos geologijos tarnybos specialistai, kurie dviem metodais atliks Gedimino kalno seisminės būklės tyrimą, o taip pat ištirs kalną geo-radaru. Lenkų specialistai lauko tyrimus žada baigti liepos 8 dieną, o jų rezultatus pristatys liepos 12–14 dienomis.
Primenama, jog šiaurės vakarų šlaito tvarkybos projektas buvo parengtas 2017 m. pavasarį, patys tvarkybos darbai prasidėjo 2017 m. liepą. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas, jis turėtų būti paruoštas rudenį, tvarkybos darbai planuojami pradėti 2018 m. pavasarį.
Ekstremaliąją situaciją Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė praėjusią savaitę, to paprašius Kultūros ministerijai. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas leis naudoti Valstybės rezervo lėšas ir skubiai atlikti darbus. Vilniaus m. Ekstremaliųjų situacijų komisijai vadovauja Vilniaus miesto administracijos vadovė Alma Vitkunskienė, Gedimino kalno ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, gelbėjimo darbų vadovė – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Situacija stebima nuolat, jutiklių duomenys yra atnaujinami kas dvi valandas. Apie tolimesnę darbų eigą bus nuolat informuojama.
Skaudu, kad Gedimino kalnas griūdamas ypatingai simboliškai vaizduoja mūsų yrančios valstybės kūną, tačiau valdininkams bei valdininkėliams vis dar nė motais! Dar 2017 m., berods, vasario mėn. vykusiame TV forume, kur buvo sukviesti įvairių institucijų atstovai, buvo siūloma pasikviesti specialistus iš Norvegijos, bet B. Kulnytė tvirtino, kad jau surasti puikūs atstatomų darbų atlikėjai ir darbai prasidės pavasarį. Kas ką berašytų ir kaip besiteisintų, akivaizdu, kad darbai ( t.y. kastuvais 10 vyrų ant kalno pamojavo TV reportažui), o tiksliau problemos užaštrinimas prasidėjo tik po liūties!!! Tiesa, nei kiek nemirksėdama B.Kulnytė per žinias tai įvardino kaip padėties skandalizavimą…(be komentarų). Gerbiama Muziejaus direktore B. Kulnyte (gelbėjimo darbų vadove) ir visi kiti su tuo susiję valdininkai, NE JUTIKLIAI MUS IŠGELBĖS O SĄŽINĖS IR ATSAKOMYBĖS JAUSMAS TAŠKAS
Manau visi prisimena kalną su medžiais,taip pat prisimena,kad tokių problemų nebuvo. Tai kas trukdo gerbiamieji sugražinti augaliją ant kalno.Garantuoju milijonų tikrai nereikia,
Kodėl neslenka gretimai esančios kalvos,kad ir trijų kryžių ar kitos.?