Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2017 03 09 09:53
7
R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų
Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.
Ričardas Stulpinas | Stasio Žumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Šiandien, juos išparceliavus, nieko nebereikia aiškinti – per vėlu. Tada, likęs „sulaužytu stuburu“, R.Stulpinas buvo pasižadėjęs daugiau niekada nesiimti valstybinių užsakymų. Tačiau infarktą praėjusį rudenį jam „uždirbo“ būtent Gedimino kalnas Vilniuje.

– Aš nė pats nežinau, kodėl mano gyvenime atsirado Gedimino kalno epizodas, – sako architektas R.Stulpinas. – Žinot, kas būna, kai vyrai peržengia penkiasdešimt: arba susiranda jauną merginą, arba nusiperka „Harley Davidson“ motociklą, arba eina į kalnus, važiuoja į Tibetą, arba plaukia aplink pasaulį… Stulpinas rado dar vieną išeitį  – gelbėti Gedimino kalną.

 
– Juk piliakalnių tvarkymas – toli gražu ne epizodas jūsų karjeroje.

– Pirmoji mano meilė iš tikrųjų buvo ne dvarai, bet piliakalniai. 1983 metais man, tuomet jaunam specialistui, pavedė sutvarkyti Maišiagalos piliakalnį. Avarinės būklės ten nebuvo, darbas ne itin sudėtingas, bet kitais metais (neva gerai dirbu) jau nusiuntė į Gondingą. Gedimino kalnas, palyginti su juo, atrodytų „baika“. Netoli jo gyvenantys kaimiečiai sakė pamanę, gal žemės drebėjimas ar dangus griūva, kai į Babrungą čiūžtelėjo 150 metrų ilgio, 35 m aukščio ir dviejų-dviejų su puse metro storio lavina… Tada ir susipažinau su Vilniaus universiteto geologų kompanija – šviesaus atminimo profesoriumi Algirdu Juozapu Gaigalu, Ramučiu Bonifacu Mikšiu, susipažinau su hidrotechnikais ir jie man davė didžiuosius piliakalnių tvarkybos pagrindus.

Jau praėjo daugiau kaip 33 metai, Gondinga stovi iki šiol, bet manot, aš nebijau – juk gamtos sumodeliuoti iki galo niekam nepavyksta ir negali žinoti, kaip tas vanduo kuriuo momentu išbėgs…

Jei pamenat, po pirmos nuošliaužos vasario 6-ąją Gedimino kalno šlaitas buvo uždengtas plėvele, kuri neleido garuot vandeniui, ir įmirkęs šlaitas spalio pabaigoje vėl nuslinko. Jis ir turėjo nuslinkt, kur jis dėsis permirkęs visas!.. Kai nuošliauža pajudėjo, tada „Stulpinai, gelbėk“. O ką aš tada galiu? Atsistoti po lavina?.. Žinoma, vyliausi, kad patys galingiausi Lietuvos inžinieriai, dirbantys šlaituose, man padės ir mes draugiškai kliūtis įveiksim, tačiau iš pradžių jie tik nusistebėjo manimi…

– Kodėl?

– Jie visi yra įskaudinti, nes jie kiek darė, tiek juos kritikavo, tiek juos lupo, tiek aiškino, kad jie blogiečiai. Ar nesupranti, sakė, kad kiti darė pridarė, o dabar tu būsi kraštinis. Pirma, tai labai sudėtinga problema, sukelta žmogaus kvailysčių ir nekompetencijos, antra, jie yra įsiskaudinę iki begalybės, jiems jokio motyvo nėra, kaip ir man; aš esu tiesiog kvailas. Ir nors jie, kiek atsileidę, mane pakonsultuoja, Mikšys – nuolat, aš žinau, kad tiems, kurie gelbsti Gedimino kalną, tėra dvi išeitys; jeigu nepasiseks, Katedros aikštėj lėtai kankins ir paskui viešai ketvirčiuos, jeigu pavyks avarinę būklę likvidavus situaciją stabilizuoti, greit nušaus už tariamą pinigų iššvaistymą (turiu galvoje parlamentaro Naglio Puteikio nepagrįstus išmetinėjimus, nors galiu tiesiai pasakyt: lapkritį pradėjęs per keturis mėnesius uždirbau 800 eurų).

  –
Kaip reikėtų suprasti: „kiti darė ir pridarė“?

– Paprastai šlaitų deformacijos vyksta dėl gamtinių (vanduo, vėjas…) ir antropogeninių priežasčių. Tarp jų – dėl statybų šlaito viršuje, tai buvo padaryta (gynybinės sienos atstatymas). Dėl statybų pačiame šlaite – tai irgi padaryta (ne tik uždėti rostverkai, bet ir žemėmis užpilti, kad svoris būtų didesnis). Dėl statybų šlaito apačioje – Valdovų rūmai pastatyti. Dėl lietaus kritulių neteisingo sureguliavimo, – žodžiu, pagal vadovėlį nuveikta viskas, kad kalnas griūtų.

Jei nori šlaitą nugriauti, apkrauk viršų, šlaitą arba nukask apačią, – būtent taip ir veikta: ant viršaus užkrauta, apačioje pakasta, statant Valdovų rūmus, – ir kalnas pradėjo purtytis, jis numetinėja tai, kas kvailai daryta… Pagal kauniečių inžinierių iš Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto (lenkiuosi jiems) skaičiavimus po nuošliaužos dar buvo likę apie 500-1000 tonų „pakabinta“.

– Ką tartumėt dėl nesiliaujančio ginčo: medžiai kalti ar ne medžiai?

– Tai ne paviršinės dirvos erozija, o šlaito deformacija. Sakykit, jeigu juda tūkstantis tonų, kokios šaknys, kokio medžio gali tai išlaikyti – vyksta giluminiai didelių masių judėjimo procesai. Na, gerai, buvo šlapdriba, buvo toks oras kaip šiandien, mano batai prasti, striukė plona, buvau be šaliko, ilgai buvau lauke ir kitą dieną susirgau, – nuo batų ar nuo šlapdribos? – nuo visko.

Man iš vaikystės yra likęs prisiminimas. Atsimenu, kaip a.a. tėtukas ir jo broliai keturiese pjaustė rąstus ir vieną didžiulį didžiulį nešė prie ožio keturiese. Bandė bandė jį užkelt, bet nepavykus paliko jį atrėmę ir nuėjo atsikvėpt. Žiūriu, staiga viena višta plast užšoko ant jo galo, ir rąstas vinkst pakilo,  – vadinasi, svorio centras buvo čia pat. Tai va medžiai buvo ta višta, nes viskas jau buvo padaryta iki tol – pagrindinė priežastis yra mūsų kvailumas ir pseudopatriotizmas, kurio kulminacija – Valdovų rūmai.

– Kokia tos nemeilės priežastis?

– Man trys baisiausi monstrai identiteto prasme: dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Rumšiškių buities muziejus ir Valdovų rūmai. Atsimenu, vienu metu a.a. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas mane minioje atsirinkdavo kaip vaikas ir nusisukdavo (jis gi buvo tikras žmogus): jis tikėjosi prezidentūrą įkurdinti Valdovų rūmuose, o aš, gavęs instituto direktoriaus palaiminimą, beveik per metus parengiau projektinius pasiūlymus, įtikinančius, kad restauruoti Vyskupų rūmai puikiausiai tiktų prezidentūrai. Šie rūmai turbūt yra didžiausias ansamblis, restauruotas nepriklausomoje Lietuvoje, didesnio aš nežinau. Šį ėjimą mums laimėti pavyko, tačiau 2000-aisiais taip susiklostė, kad man tapus Paminklų restauravimo instituto direktoriumi užklupo krizė, teko atleidinėti žmones (tada pirmą infarktą užsidirbau), ir kone vienintelis užsakymas, galėjęs mus išgelbėti, buvo projektiniai pasiūlymai Valdovų rūmų statybai. Bet aš negalėjau jų pasirašyti prieš savo valią ir išėjau. Juokiuosi, kad su a.a. Brazausku esam pasiekę lygiąsias 1:1. Pirmą įvartį aš įmušiau, kai prezidentūra buvo įkelta į Vyskupų rūmus, antras įvartis buvo jo – jis pastatė Valdovų rūmus. Dabar, sakau, gal dar pavyks sulošti 2:1 ir nuimti funikulierių… (Juokiasi.)

– Pajuokausiu: ir vertėjo taip rizikuoti sveikata?

– Dėl ko, kokie motyvai, negaliu tiksliai pasakyti. Gal dėl to lietuviško identiteto norisi tą giluminį istorijos ir kultūros darinį kaip visumą apsaugoti nuo kvailybės, nuo nekompetentingumo, kosmopolitizmo. Kėliau sau užduotį, atsiribojus nuo pseudospecialistų, pseudokonsultantų, sudaryt sąlygas komandai normaliai dirbt, – tam tikra prasme apsaugoti juos, – kiek tik galima „saugoti sargus“. Negi mes patys šitoj vietoj nieko nebepadarysim sau? Nuošliaužų priežastys daugmaž aiškios, principai daugmaž aiškūs, šiuo momentu skaičiavimai visi atlikti, tikiuosi, tą viršų, 500 ar 1000 tonų, dar spėsim prikabinti. Tada imsimės vandens kalno viršuje ir šlaituose reguliavimo; projektas jau rengiamas…

– O dvarai, griūvantys, likę be šeimininkų, jau nebe motais?

– Jie nuo XV a. egzistavo, jų labai lengvai užmušt negalima, jie dar ilgai užsimušinės. Taip, pavieniai dvarai liks, ir yra tikrai nuostabių pavyzdžių, kaip jie naudojami, bet dvarų, kaip sisteminio vieneto, jau nėra. Jie liko, mano giliausiu įsitikinimu, kaip muziejiniai, nieko bendra su ūkininkavimu neturintys objektai. Man niekada nebuvo įdomu ir nėra įdomu paminklosauga, lygi muziejininkystei, manęs nedomina gražūs unikalūs dalykai, mumifikuoti ir pastatyti po stiklu. Mumijos, sakau, manęs nedomina. Mane domina gyvas organizmas, tegu sužalotas, bet gyvenantis šalia mūsų, su mumis.

Iš visos tautos likęs vienas kitas žmogus manęs nedomina, mane domina visa tauta. Mes esam sėsli, ne klajoklių tauta ir mūsų identiteto sankabos taškai su šita žeme yra keturių rūšių. Nuo pačios priešistorės iki patrankų atsiradimo, iki XIV a. pabaigos, mes nemokėjom kitaip gyventi, tik piliakalniuose, daugiau mažiau įtvirtintuose. Piliakalnių gyvensena būtų vienas identiteto luitas. Kai jau piliakalniai nebegalėjo sutalpinti gyventojų, atsirado kaimo bendruomenė ir turtingieji, formavę dvarų struktūrą, taigi, nuo XV a. kaip gyvensenos sistema ėmė ryškėti kiti luitai, sąlygiškai vadinkim, kaimas ir dvarai. Maždaug tuo pačiu metu, manau, ketvirtą gyvenimo būdą mums atnešė miestai.

Taigi lietuviai toje sankaboje tik keturiais būdais mokėjo gyvent: piliakalniais, miestais ir miesteliais, kaimais ir dvarais. Kitaip gyvent mes nemokam. Piliakalnių kaip gyvensenos mes neturim, dvarų nebeturim, kaimai vos vos egzistuoja, – apie kokį identitetą galim kalbėti, jei praktiškai pusę savo gyvensenos taškų esame praradę…

– Manot, identitetas šiandien likęs be šaknų?

– Na, gal ne viskas dar sugriauta. Lengviausia spręsti pradedant nuo savęs. Man baisu, kai mano mylimi inteligentiški žmonės su džiaugsmu kalba apie savo vaikus, kad jie – svetur, kad ten organizuoja parodas, klesti, o aš didžiuojuosi, kad abu mano vaikai yra Lietuvoje ir net nesiruošia išvažiuoti. Aš didžiuojuosi, nes mes neugdėme jų patriotiškai, auginome gana laisvai…

Aš manau, kad kone kiekvienas rastume savo aplinkoje žmonių, kuriuos galėtume laikyti atraminiais. Aš daug ką gyvenime pasitikrinu pagal bendrasuolį Šarūną (dailininką Sauką – red. past.), gyvenantį Dusetose; jis tikrinis žmogus, vienintelis man žinomas gimęs „be odos“ (jau tokia natūra, toks „kryželis“)… Dar yra tokių žmonių kaip inžinierius hidrotechnikas Juozas Lukošiūnas, su kuriuo tvarkėme piliakalnius, kaip Jonas Nemanis iš Zarasų, Konstantinas Bružas iš Žemaičių Kalvarijos, kaip Petras Jakštas, jau amžinatilsį, gyvenęs Šilutėje… Dar nemažai tokių tikrinių žmonių..

– …bet jie įskaudinti ir tarsi pralaimėję?..

– Taip, arba negyvi, arba įskaudinti. Taip. Bet kažkada kažkas pasakė: sėti vis tiek turi…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gedimino kalnas ir toliau slenka
  2. V. Visockas. Kur statysime Tautos namus?
  3. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  4. R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
  5. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  8. Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos)
  9. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  10. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  11. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  12. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  13. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  14. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  15. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)
  16. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  17. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  18. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
  19. V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!
  20. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I)
  21. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  22. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  23. V. Rutkūnas. Mes esame baltai – ar gali būti kas geriau?
  24. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  25. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  26. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  27. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas
  28. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava
  29. V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva
  30. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Giedrius (apie šaknis ir gyvybę) says:
    4 m. ago

    Tikriausiai tik VEIKIANT (ar per veikliai ar ne), kažką įmanoma nuveikti. veiklumas, siekiamybė, jausmas kas esi (iš kur ŠAKNYS) ir suveda bei veda reikiama linkme. Šiuosyk gan asmeniniame, gan glaustame ir pakankamai dažname bendravime ir su pačiu Ričardu, kas tiesiog atsitiktinai, tarsi savaime “pasroviui-pakeliui” vis įvykdavę, – gan per griežta pastaba atsiliept vien galiu:
    – ar akivaizdžiai visiems matoma p i l i a k a l n i o nuošliauža
    – ar šis “R e s p u b l i k o s” gan draminis straipsnelis, –
    tarsi dvyniai,,,
    sava esme niekuo nesiskiria, ir patys niekuo sau padėt, pagelbėt ar susitvarkyt (apie tai ką matom-regim abiejuose juose) negali.

    O negalia …šioji, manoji, tavoji, visų… kad Didžiojo Lietuvos imperinių plotų įtvirtintojo (kardu) – Kunigaikščio karžygio VYTENIO valdovo Lietuvos – naujosios Sostinės Valstybėje įtvirtintojo Vilniuje …įsaku supiltą Pilies kalną
    (Vilnios vaga apjuosiant) – VYTENIO PILIAKALNĮ, vien
    kalnu-kalneliu kalva-kalvele Gedimino,
    – paveldėtojo-vykdytojo vardu… tebevadinam po 1316 m.
    Tad šis pavasaris, dar vis anuomečių senosios santvarkos pavasarinių atskaitų metų pabaiga
    ir kviečiu – deramai paminėti Didžiojo valdovų-valdovo VYTENIO 700-ąsias mirties metines.

    Dėkoju visiems tiems, kurie mūsų sostinės Valdovų Pilies kalną vėl gebės
    savuoju vardu – VYTENIO P I L I A K A L N I U pavadinti, ir talkomis jo kadaise supiltus gynybinės paskirties šlaitus
    sutvirtinti.
    TVIRTAI.

    Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    4 m. ago

    Man atrodo, kad būti tikru žmogumi ir sunku ir malonu. Būti tikru žmogumi, tai dirbti tautai. Dirbti tautai tada kada gali ir kai gali tada ir privalai. Lietuva yra naikinama pasilikusių okupantų, todėl tokiems kaip Ričardas Stulpinas yra sunku, bet ir malonu, nes dirba tautai taip kaip gali.

    Atsakyti
  3. tikrinis says:
    4 m. ago

    Dar apie griūvančius malūnus reikia straipsnio. Tai – masinis reiškinys. Ir apie Ukmergės piliakalnį…

    Atsakyti
  4. aha says:
    4 m. ago

    Visa Lietuva griūva. Visom prasmėm, deja…

    Atsakyti
    • Levas says:
      4 m. ago

      …kaip ir pasaulis visas… kas dabar bus :O

      Atsakyti
  5. Prusas says:
    4 m. ago

    reikia sukalti kas 50 cm daug mediniu 1 metro ilgio kuolu, o po to po 20 metu ta pati pakartoti tarpuose

    Atsakyti
  6. ausra says:
    4 m. ago

    “Dar nemažai tokių tikrinių žmonių..

    – …bet jie įskaudinti ir tarsi pralaimėję?..

    – Taip, arba negyvi, arba įskaudinti. Taip. Bet kažkada kažkas pasakė: sėti vis tiek turi”
    Stiprybės tiems, kurie sėja. Be pykčio. Nebijodami būti pažeminti ir pralaimėję

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį

Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį

2021 02 28
Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

2021 02 26
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

Prasidedantis atlydys – dar vienas išbandymas vairuotojams

2021 02 20
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
  • Kultūros ministras S. Kairys: Kartu su muziejų bendruomene ruošiamės atlaisvinimams
  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1243; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 962; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 624; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 494; komentarų: 21

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

by daiva
2021 03 04
5
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenėje kilusios aštrios diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą parodė, kad abi pusės – UŽ ir PRIEŠ – turi savo nuomonę...

Skaityti toliau

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas
  • Žemyna apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai