Šeštadienis, 13 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2017 03 09 09:53
7
R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų
Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.
Ričardas Stulpinas | Stasio Žumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Šiandien, juos išparceliavus, nieko nebereikia aiškinti – per vėlu. Tada, likęs „sulaužytu stuburu“, R.Stulpinas buvo pasižadėjęs daugiau niekada nesiimti valstybinių užsakymų. Tačiau infarktą praėjusį rudenį jam „uždirbo“ būtent Gedimino kalnas Vilniuje.

– Aš nė pats nežinau, kodėl mano gyvenime atsirado Gedimino kalno epizodas, – sako architektas R.Stulpinas. – Žinot, kas būna, kai vyrai peržengia penkiasdešimt: arba susiranda jauną merginą, arba nusiperka „Harley Davidson“ motociklą, arba eina į kalnus, važiuoja į Tibetą, arba plaukia aplink pasaulį… Stulpinas rado dar vieną išeitį  – gelbėti Gedimino kalną.

 
– Juk piliakalnių tvarkymas – toli gražu ne epizodas jūsų karjeroje.

– Pirmoji mano meilė iš tikrųjų buvo ne dvarai, bet piliakalniai. 1983 metais man, tuomet jaunam specialistui, pavedė sutvarkyti Maišiagalos piliakalnį. Avarinės būklės ten nebuvo, darbas ne itin sudėtingas, bet kitais metais (neva gerai dirbu) jau nusiuntė į Gondingą. Gedimino kalnas, palyginti su juo, atrodytų „baika“. Netoli jo gyvenantys kaimiečiai sakė pamanę, gal žemės drebėjimas ar dangus griūva, kai į Babrungą čiūžtelėjo 150 metrų ilgio, 35 m aukščio ir dviejų-dviejų su puse metro storio lavina… Tada ir susipažinau su Vilniaus universiteto geologų kompanija – šviesaus atminimo profesoriumi Algirdu Juozapu Gaigalu, Ramučiu Bonifacu Mikšiu, susipažinau su hidrotechnikais ir jie man davė didžiuosius piliakalnių tvarkybos pagrindus.

Jau praėjo daugiau kaip 33 metai, Gondinga stovi iki šiol, bet manot, aš nebijau – juk gamtos sumodeliuoti iki galo niekam nepavyksta ir negali žinoti, kaip tas vanduo kuriuo momentu išbėgs…

Jei pamenat, po pirmos nuošliaužos vasario 6-ąją Gedimino kalno šlaitas buvo uždengtas plėvele, kuri neleido garuot vandeniui, ir įmirkęs šlaitas spalio pabaigoje vėl nuslinko. Jis ir turėjo nuslinkt, kur jis dėsis permirkęs visas!.. Kai nuošliauža pajudėjo, tada „Stulpinai, gelbėk“. O ką aš tada galiu? Atsistoti po lavina?.. Žinoma, vyliausi, kad patys galingiausi Lietuvos inžinieriai, dirbantys šlaituose, man padės ir mes draugiškai kliūtis įveiksim, tačiau iš pradžių jie tik nusistebėjo manimi…

– Kodėl?

– Jie visi yra įskaudinti, nes jie kiek darė, tiek juos kritikavo, tiek juos lupo, tiek aiškino, kad jie blogiečiai. Ar nesupranti, sakė, kad kiti darė pridarė, o dabar tu būsi kraštinis. Pirma, tai labai sudėtinga problema, sukelta žmogaus kvailysčių ir nekompetencijos, antra, jie yra įsiskaudinę iki begalybės, jiems jokio motyvo nėra, kaip ir man; aš esu tiesiog kvailas. Ir nors jie, kiek atsileidę, mane pakonsultuoja, Mikšys – nuolat, aš žinau, kad tiems, kurie gelbsti Gedimino kalną, tėra dvi išeitys; jeigu nepasiseks, Katedros aikštėj lėtai kankins ir paskui viešai ketvirčiuos, jeigu pavyks avarinę būklę likvidavus situaciją stabilizuoti, greit nušaus už tariamą pinigų iššvaistymą (turiu galvoje parlamentaro Naglio Puteikio nepagrįstus išmetinėjimus, nors galiu tiesiai pasakyt: lapkritį pradėjęs per keturis mėnesius uždirbau 800 eurų).

  –
Kaip reikėtų suprasti: „kiti darė ir pridarė“?

– Paprastai šlaitų deformacijos vyksta dėl gamtinių (vanduo, vėjas…) ir antropogeninių priežasčių. Tarp jų – dėl statybų šlaito viršuje, tai buvo padaryta (gynybinės sienos atstatymas). Dėl statybų pačiame šlaite – tai irgi padaryta (ne tik uždėti rostverkai, bet ir žemėmis užpilti, kad svoris būtų didesnis). Dėl statybų šlaito apačioje – Valdovų rūmai pastatyti. Dėl lietaus kritulių neteisingo sureguliavimo, – žodžiu, pagal vadovėlį nuveikta viskas, kad kalnas griūtų.

Jei nori šlaitą nugriauti, apkrauk viršų, šlaitą arba nukask apačią, – būtent taip ir veikta: ant viršaus užkrauta, apačioje pakasta, statant Valdovų rūmus, – ir kalnas pradėjo purtytis, jis numetinėja tai, kas kvailai daryta… Pagal kauniečių inžinierių iš Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto (lenkiuosi jiems) skaičiavimus po nuošliaužos dar buvo likę apie 500-1000 tonų „pakabinta“.

– Ką tartumėt dėl nesiliaujančio ginčo: medžiai kalti ar ne medžiai?

– Tai ne paviršinės dirvos erozija, o šlaito deformacija. Sakykit, jeigu juda tūkstantis tonų, kokios šaknys, kokio medžio gali tai išlaikyti – vyksta giluminiai didelių masių judėjimo procesai. Na, gerai, buvo šlapdriba, buvo toks oras kaip šiandien, mano batai prasti, striukė plona, buvau be šaliko, ilgai buvau lauke ir kitą dieną susirgau, – nuo batų ar nuo šlapdribos? – nuo visko.

Man iš vaikystės yra likęs prisiminimas. Atsimenu, kaip a.a. tėtukas ir jo broliai keturiese pjaustė rąstus ir vieną didžiulį didžiulį nešė prie ožio keturiese. Bandė bandė jį užkelt, bet nepavykus paliko jį atrėmę ir nuėjo atsikvėpt. Žiūriu, staiga viena višta plast užšoko ant jo galo, ir rąstas vinkst pakilo,  – vadinasi, svorio centras buvo čia pat. Tai va medžiai buvo ta višta, nes viskas jau buvo padaryta iki tol – pagrindinė priežastis yra mūsų kvailumas ir pseudopatriotizmas, kurio kulminacija – Valdovų rūmai.

– Kokia tos nemeilės priežastis?

– Man trys baisiausi monstrai identiteto prasme: dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Rumšiškių buities muziejus ir Valdovų rūmai. Atsimenu, vienu metu a.a. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas mane minioje atsirinkdavo kaip vaikas ir nusisukdavo (jis gi buvo tikras žmogus): jis tikėjosi prezidentūrą įkurdinti Valdovų rūmuose, o aš, gavęs instituto direktoriaus palaiminimą, beveik per metus parengiau projektinius pasiūlymus, įtikinančius, kad restauruoti Vyskupų rūmai puikiausiai tiktų prezidentūrai. Šie rūmai turbūt yra didžiausias ansamblis, restauruotas nepriklausomoje Lietuvoje, didesnio aš nežinau. Šį ėjimą mums laimėti pavyko, tačiau 2000-aisiais taip susiklostė, kad man tapus Paminklų restauravimo instituto direktoriumi užklupo krizė, teko atleidinėti žmones (tada pirmą infarktą užsidirbau), ir kone vienintelis užsakymas, galėjęs mus išgelbėti, buvo projektiniai pasiūlymai Valdovų rūmų statybai. Bet aš negalėjau jų pasirašyti prieš savo valią ir išėjau. Juokiuosi, kad su a.a. Brazausku esam pasiekę lygiąsias 1:1. Pirmą įvartį aš įmušiau, kai prezidentūra buvo įkelta į Vyskupų rūmus, antras įvartis buvo jo – jis pastatė Valdovų rūmus. Dabar, sakau, gal dar pavyks sulošti 2:1 ir nuimti funikulierių… (Juokiasi.)

– Pajuokausiu: ir vertėjo taip rizikuoti sveikata?

– Dėl ko, kokie motyvai, negaliu tiksliai pasakyti. Gal dėl to lietuviško identiteto norisi tą giluminį istorijos ir kultūros darinį kaip visumą apsaugoti nuo kvailybės, nuo nekompetentingumo, kosmopolitizmo. Kėliau sau užduotį, atsiribojus nuo pseudospecialistų, pseudokonsultantų, sudaryt sąlygas komandai normaliai dirbt, – tam tikra prasme apsaugoti juos, – kiek tik galima „saugoti sargus“. Negi mes patys šitoj vietoj nieko nebepadarysim sau? Nuošliaužų priežastys daugmaž aiškios, principai daugmaž aiškūs, šiuo momentu skaičiavimai visi atlikti, tikiuosi, tą viršų, 500 ar 1000 tonų, dar spėsim prikabinti. Tada imsimės vandens kalno viršuje ir šlaituose reguliavimo; projektas jau rengiamas…

– O dvarai, griūvantys, likę be šeimininkų, jau nebe motais?

– Jie nuo XV a. egzistavo, jų labai lengvai užmušt negalima, jie dar ilgai užsimušinės. Taip, pavieniai dvarai liks, ir yra tikrai nuostabių pavyzdžių, kaip jie naudojami, bet dvarų, kaip sisteminio vieneto, jau nėra. Jie liko, mano giliausiu įsitikinimu, kaip muziejiniai, nieko bendra su ūkininkavimu neturintys objektai. Man niekada nebuvo įdomu ir nėra įdomu paminklosauga, lygi muziejininkystei, manęs nedomina gražūs unikalūs dalykai, mumifikuoti ir pastatyti po stiklu. Mumijos, sakau, manęs nedomina. Mane domina gyvas organizmas, tegu sužalotas, bet gyvenantis šalia mūsų, su mumis.

Iš visos tautos likęs vienas kitas žmogus manęs nedomina, mane domina visa tauta. Mes esam sėsli, ne klajoklių tauta ir mūsų identiteto sankabos taškai su šita žeme yra keturių rūšių. Nuo pačios priešistorės iki patrankų atsiradimo, iki XIV a. pabaigos, mes nemokėjom kitaip gyventi, tik piliakalniuose, daugiau mažiau įtvirtintuose. Piliakalnių gyvensena būtų vienas identiteto luitas. Kai jau piliakalniai nebegalėjo sutalpinti gyventojų, atsirado kaimo bendruomenė ir turtingieji, formavę dvarų struktūrą, taigi, nuo XV a. kaip gyvensenos sistema ėmė ryškėti kiti luitai, sąlygiškai vadinkim, kaimas ir dvarai. Maždaug tuo pačiu metu, manau, ketvirtą gyvenimo būdą mums atnešė miestai.

Taigi lietuviai toje sankaboje tik keturiais būdais mokėjo gyvent: piliakalniais, miestais ir miesteliais, kaimais ir dvarais. Kitaip gyvent mes nemokam. Piliakalnių kaip gyvensenos mes neturim, dvarų nebeturim, kaimai vos vos egzistuoja, – apie kokį identitetą galim kalbėti, jei praktiškai pusę savo gyvensenos taškų esame praradę…

– Manot, identitetas šiandien likęs be šaknų?

– Na, gal ne viskas dar sugriauta. Lengviausia spręsti pradedant nuo savęs. Man baisu, kai mano mylimi inteligentiški žmonės su džiaugsmu kalba apie savo vaikus, kad jie – svetur, kad ten organizuoja parodas, klesti, o aš didžiuojuosi, kad abu mano vaikai yra Lietuvoje ir net nesiruošia išvažiuoti. Aš didžiuojuosi, nes mes neugdėme jų patriotiškai, auginome gana laisvai…

Aš manau, kad kone kiekvienas rastume savo aplinkoje žmonių, kuriuos galėtume laikyti atraminiais. Aš daug ką gyvenime pasitikrinu pagal bendrasuolį Šarūną (dailininką Sauką – red. past.), gyvenantį Dusetose; jis tikrinis žmogus, vienintelis man žinomas gimęs „be odos“ (jau tokia natūra, toks „kryželis“)… Dar yra tokių žmonių kaip inžinierius hidrotechnikas Juozas Lukošiūnas, su kuriuo tvarkėme piliakalnius, kaip Jonas Nemanis iš Zarasų, Konstantinas Bružas iš Žemaičių Kalvarijos, kaip Petras Jakštas, jau amžinatilsį, gyvenęs Šilutėje… Dar nemažai tokių tikrinių žmonių..

– …bet jie įskaudinti ir tarsi pralaimėję?..

– Taip, arba negyvi, arba įskaudinti. Taip. Bet kažkada kažkas pasakė: sėti vis tiek turi…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gedimino kalnas ir toliau slenka
  2. V. Visockas. Kur statysime Tautos namus?
  3. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  4. R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
  5. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  8. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  9. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  10. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  11. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  12. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  13. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
  14. V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!
  15. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I)
  16. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  17. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  18. V. Rutkūnas. Mes esame baltai – ar gali būti kas geriau?
  19. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  20. V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Giedrius (apie šaknis ir gyvybę) says:
    5 metai ago

    Tikriausiai tik VEIKIANT (ar per veikliai ar ne), kažką įmanoma nuveikti. veiklumas, siekiamybė, jausmas kas esi (iš kur ŠAKNYS) ir suveda bei veda reikiama linkme. Šiuosyk gan asmeniniame, gan glaustame ir pakankamai dažname bendravime ir su pačiu Ričardu, kas tiesiog atsitiktinai, tarsi savaime “pasroviui-pakeliui” vis įvykdavę, – gan per griežta pastaba atsiliept vien galiu:
    – ar akivaizdžiai visiems matoma p i l i a k a l n i o nuošliauža
    – ar šis “R e s p u b l i k o s” gan draminis straipsnelis, –
    tarsi dvyniai,,,
    sava esme niekuo nesiskiria, ir patys niekuo sau padėt, pagelbėt ar susitvarkyt (apie tai ką matom-regim abiejuose juose) negali.

    O negalia …šioji, manoji, tavoji, visų… kad Didžiojo Lietuvos imperinių plotų įtvirtintojo (kardu) – Kunigaikščio karžygio VYTENIO valdovo Lietuvos – naujosios Sostinės Valstybėje įtvirtintojo Vilniuje …įsaku supiltą Pilies kalną
    (Vilnios vaga apjuosiant) – VYTENIO PILIAKALNĮ, vien
    kalnu-kalneliu kalva-kalvele Gedimino,
    – paveldėtojo-vykdytojo vardu… tebevadinam po 1316 m.
    Tad šis pavasaris, dar vis anuomečių senosios santvarkos pavasarinių atskaitų metų pabaiga
    ir kviečiu – deramai paminėti Didžiojo valdovų-valdovo VYTENIO 700-ąsias mirties metines.

    Dėkoju visiems tiems, kurie mūsų sostinės Valdovų Pilies kalną vėl gebės
    savuoju vardu – VYTENIO P I L I A K A L N I U pavadinti, ir talkomis jo kadaise supiltus gynybinės paskirties šlaitus
    sutvirtinti.
    TVIRTAI.

    Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 metai ago

    Man atrodo, kad būti tikru žmogumi ir sunku ir malonu. Būti tikru žmogumi, tai dirbti tautai. Dirbti tautai tada kada gali ir kai gali tada ir privalai. Lietuva yra naikinama pasilikusių okupantų, todėl tokiems kaip Ričardas Stulpinas yra sunku, bet ir malonu, nes dirba tautai taip kaip gali.

    Atsakyti
  3. tikrinis says:
    5 metai ago

    Dar apie griūvančius malūnus reikia straipsnio. Tai – masinis reiškinys. Ir apie Ukmergės piliakalnį…

    Atsakyti
  4. aha says:
    5 metai ago

    Visa Lietuva griūva. Visom prasmėm, deja…

    Atsakyti
    • Levas says:
      5 metai ago

      …kaip ir pasaulis visas… kas dabar bus :O

      Atsakyti
  5. Prusas says:
    5 metai ago

    reikia sukalti kas 50 cm daug mediniu 1 metro ilgio kuolu, o po to po 20 metu ta pati pakartoti tarpuose

    Atsakyti
  6. ausra says:
    5 metai ago

    “Dar nemažai tokių tikrinių žmonių..

    – …bet jie įskaudinti ir tarsi pralaimėję?..

    – Taip, arba negyvi, arba įskaudinti. Taip. Bet kažkada kažkas pasakė: sėti vis tiek turi”
    Stiprybės tiems, kurie sėja. Be pykčio. Nebijodami būti pažeminti ir pralaimėję

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

2022 08 08
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
Statybos privačiame žemės sklype | lrv.lt nuotr.

Ką reikia žinoti apie statybas nuosavame žemės sklype

2022 08 05
Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas | lnm.lt nuotr.

Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas

2022 07 29
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

2022 07 28
Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

2022 07 27
Lietuvių kalbos ir kultūros kursai | vdu.lt nuotr.

VDU rengiamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose – dalyviai net iš 22 užsienio šalių

2022 07 23
Tarptautinėje fizikos olimpiadoje moksleiviai iškovojo tris bronzos medalius | lrv.lt nuotr.

Lietuviai olimpiadose pelnė septynis medalius

2022 07 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar liaudis taps tauta?

2022 07 18
Vilniaus savivaldybė suabejojo statybų teisėtumu

Vilniaus savivaldybė suabejojo statybų teisėtumu

2022 07 18
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

2022 08 13
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

3 patarimai siunčiant siuntas į užsienį

2022 08 13
Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
Lietuvoje

Pasiruošti mokslo metams padės ir vitaminai

2022 08 13
Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas | Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Architektūra

Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas

2022 08 13
Atostogos svetur: kaip apsidrausti nuo rūpesčių dėl sveikatos?
Kelionės

Paskutinės minutės kelionių sąvoka pasikeitė

2022 08 13
Artėja Medkopio pabaigos šventė! | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Artėja Medkopio pabaigos šventė!

2022 08 13
„Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“ šventė | druskininkai.lt nuotr.
Kultūra

Dar tebevyksta menų šventė Druskininkuose!

2022 08 13
Vyksta patikrinimas | R. Garuolio nuotr.
Pilietinė visuomenė

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcija dirba: sulaikytas nelegalus gidas

2022 08 12


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Kinija nutraukia susisiekimo ryšius su Lietuva
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20
  • Vidmantas apie Kuršių genties vartus pravėrus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?
  • 3 patarimai siunčiant siuntas į užsienį
  • Pasiruošti mokslo metams padės ir vitaminai
  • K. Tamašauskas. Ar Garbės donoras turi įrodinėti, kad jis tos pensijos nusipelnė?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 662; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 499; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 490; komentarų: 5
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 469; komentarų: 0
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 465; komentarų: 0
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 455; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

by Ditė Česėkaitė
2022 08 08
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkio ministerija dėl ilgo lietingo laikotarpio šią vasarą bei stichinių liūčių ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus ir lankstesnę kontrolę. Ūkininkai,...

Skaityti toliau

A. Maceina. Gimtoji kalba

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
7
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Pagrindinė tautinė tradicija ir tuo pačiu pagrindinė asmens būsena istorijoje yra kalba: istorijoje buvojame taip, kaip kalbame.

Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie statybas nuosavame žemės sklype

by Kristina Aleknaitė
2022 08 05
0
Statybos privačiame žemės sklype | lrv.lt nuotr.

Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Kinija nutraukia susisiekimo ryšius su Lietuva
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20
  • Vidmantas apie Kuršių genties vartus pravėrus
  • Vidmantas apie Kuršių genties vartus pravėrus

Kitas straipsnis
Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai