Numatomame kultūros biudžete nacionaliniai ir valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai (0)

Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) šiandien pristatė didėjantį kultūros sektoriaus 2018 m. biudžetą Seimo kultūros komiteto nariams. Posėdyje pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte, kultūros sričiai numatytas daugiau nei 5,5 mln. eurų didesnis biudžetas, lyginant su praėjusiais metais.

Didžiausia kultūros biudžeto naujovė – Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kuri užtikrins, kad nacionaliniai ir valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai ir nebepretenduos į Lietuvos kultūros tarybos lėšas. Tikimasi, kad naujoji programa suteiks nacionaliniams bei valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms galimybę efektyviau planuotis savo veiklą, o Lietuvos kultūros taryboje likusios lėšos atvers daugiau galimybių įgyvendinti nevyriausybinio sektoriaus bei regionuose veikiančių organizacijų projektus. Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai kitų metų biudžete numatyta 3 mln. eurų.

Taip pat numatyta skirti daugiau nei 760 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondui dėl didėsiančio minimalaus mėnesinio atlygio ir kitų teisės aktų pokyčių.

2018 m. Valstybės biudžete taip pat numatyta skirti 500 000 eurų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui Lukiškių aikštėje Vilniuje, atskiras finansavimas numatytas Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams (Dainų šventei, dalyvavimui Londono knygų mugėje ir kt.), taip pat didės kino filmų gamybos ir platinimo finansavimas. Dalis finansavimo šioms iniciatyvoms skirta perskirsčius valstybės investicijų programos lėšas, o likusioji dalis yra papildomos lėšos.

Dar viena kitų metų naujovė – kultūros pasas, kuris suteiks Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai gauti kultūros ir meno įstaigų paslaugas, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdyti aktyvius kultūros vartotojus. 2018 m. dalis Lietuvos moksleivių išbandys pilotinę kultūros paso versiją, kurią bendradarbiaudamos įgyvendins Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos.

Finansinės investicijos į kultūrą didės ir Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis, kurių 2018 metų biudžete numatyta 22 mln. eurų daugiau. Tarp didžiausių pagal skiriamą finansavimą planuojamų įgyvendinti projektų esama nemažai kultūros infrastruktūros projektų regionuose. Iš jų paminėtini projektai: Šiauliuose bus įgyvendintas Šiaulių Aušros muziejaus Venclauskių namų pritaikymas daugiafunkcinėms muziejinėms veikloms, Mažeikių rajone Renavo dvaras bus pritaikytas viešojo turizmo reikmėms, Panevėžyje atnaujinta Juozo Miltinio dramos teatro įranga, o Telšiuose modernizuotas ir visuomenės poreikiams pritaikytas kultūros centras.

„Kiti metai yra ypatingi Lietuvai. Minėsime Valstybės atkūrimo šimtmetį ir turėsime nemažai iniciatyvų, susijusių su šia švente. Džiaugiuosi, kad kartu su Premjeru ir Finansų ministerija pavyko rasti galimybių ne tik tokioms naujoms svarbioms iniciatyvoms, kaip Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa ir kultūros pasas, bet ir Valstybės atkūrimo šimtmečio programai bei Lukiškių aikštės memorialui, kurio laukta tiek metų“, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

Patvirtinus 2018 m. Valstybės biudžetą Vyriausybėje, jis bus teikiamas svarstyti Seime.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *