Seimo pirmininkas priešinasi Tarpparlamentinės ryšių su Tibetu grupės steigimui Seime (3)

2010 akcija "Už Tibetą", freetibet.lt, V.Digimo nuotr.

Tibeto vėliava | Freetibet.lt, V. Digimo nuotr.

Lapkričio 6 d.  Seimo narys, konservatorius Andrius Navickas apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis atsisako paskelbti Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupę.

Etikos komisijos A. Navickas prašo atsakyti, ar Seimo pirmininko veiksmai nepažeidžia jo, kaip Seimo nario teisių.

Spalio 17 d. Seimo Pirmininko sekretoriatui buvo įteiktas Seimo narių A. Navicko, Monikos Navickienės, Vytauto Kernagio, Arūno Gelūno prašymas dėl Tarpparlamentinės ryšių su Tibetu grupės sudarymo.

Bet Seimo pirmininkas ne tik nepaskelbė Seimo nariams apie šią grupę, bet ir viešai „Žinių radijuje“ pareiškė, kad neleis Seime tokiai grupei atsirasti, nes pasak V. Pranckiečio tokios grupės steigimas pažeidžia Lietuvos užsienio politikos interesus, nes Lietuva laiko Tibetą neatskiriama Kinijos dalimi.

S. Navicko nuomone toks Seimo pirmininko elgesys nesuderinamas su prievole kruopščiai laikytis Seimo Statuto reikalavimų ir „neiškelti savęs“ virš Statuto.

Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 81 str. 2 dalyje nustatyta, kad „Tarpparlamentinės ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu“. Statute nėra keliamos kokios nors sąlygos nei tokių grupių pavadinimui, nei jų atitikimo kurio nors politiko turimai užsienio politikos vizijai. Statute yra nustatyta Seimo Pirmininko prievolė pranešti apie tokios grupės steigimą, tačiau nesuteikta teisė kaip nors filtruoti, kokios grupės gali būti steigiamos, o kokios – ne.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarpparlamentinės ryšių su Tibetu grupės egzistavo visose Seimo kadencijose nuo pat 1996 metų. Taip buvo dėl to, kad iki šiol Seimo pirmininkai vykdė Statutą ir suprato, kad šis galioja net tada, kai kalbama apie tai, kas asmeniškai Seimo pirmininkui gali nepatikti.

„Statuto 81 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad Užsienio reikalų komitetas gali teikti sukurtos komisijos reikalingumo vertinimą ir rekomenduoti arba nerekomenduoti skirti jai kokį nors finansavimą. Tačiau Statute nenurodyta, jog Užsienio reikalų komiteto išvada, kad grupės steigimas netikslingas, gali tapti kliūtimi parlamentarams, kurie mano kitaip, laisvai apsispręsti ir grupę įkurti“, – sko A. Bavickas.

A. Navickas pabrėžia, kad klausimas, ar reikalinga Lietuvos Seime viena ar kita Tarpparlamentinių ryšių grupė, nėra esminis – šiuo atveju labai svarbu apginti Seimo nario laisvą mandatą ir teises.

„Tikiuosi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija rimtai apsvarstys šį klausimą ir įvertins ydingą praktiką, kuri tęsiasi nuo 2014 metų, kai Seniūnų sueiga, nepaisydama galiojančio Statuto, patarė Seimo Pirmininkui tapti Seimo narių kuriamų Tarpparlamentinių ryšių grupių filtru.  Galbūt iš tiesų  toks ar panašus filtras yra reikalingas, tačiau vienintelis būdas jį įvesti – pakeisti dabar egzistuojančio Statuto normas, o tai iki šiol nėra padaryta. Labai svarbu, kad neužsimirštume ir neatsirastų „lygesni“ Seimo nariai, kuriems, esą, negalioja Statuto nuostatos – deja, Seimo Pirmininkas kartais pamiršta svarbią tiesą, kad ne jis, o Tauta yra tikrasis kiekvieno Seimo nario darbdavys,“ – Seime sakė A. Navickas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: