Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune

Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune | Asmeninio „Vila Vilaitė“ archyvo nuotr.

Šiandien, Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.

Lygiai prieš septynerius metus, spalio mėnesį, jį pradėjo lankyti keturi vaikai, kviečiami dirbti asmenys baugščiai klausėsi pasiūlymo, tačiau po pusmečio darželis buvo pilnas ir vietų jame trūko.Apie pirmuosius žingsnius, antro darželio veiklą ir trečio naujoviškiausio Lietuvoje daželio statybas, kalbamės su darželio siela ir įkūrėja R. Tamašauskaite.

Ieškojo darželio savo vaikui, o sukūrė visiems

Kaunietė R. Tamašauskaitė, su vyru auginanti 10-metį Kasparą, prisimena laiką, kai sūnus turėjo pradėti lankyti darželį.

Laikinosios sostinės valstybiniuose darželiuose trūko vietų. Į juos nepatekusių vaikų tėvams nelikdavo kitos išeities: vesti atžalą į dienos centrą, samdyti valandinę auklę arba „įkalinti“ pusdieniui vaikų kambaryje.

Kasparas ir pateko į valstybinį darželį, tačiau netenkino jame vykdoma ugdomoji veikla, požiūris bei vertybės. Todėl jauna šeima ryžosi įgyvendinti neeilinį sumanymą – nusprendė patys įkurti privatų darželį.

„Norėjome sukurti vaikams Astridos Lindgren pasaką – vietą, kurioje vaikai galėtų džiaugtis nerūpestinga vaikyste, daryti tai, ko nebuvo darę, ir mokytis pažinti pasaulį“, – prisimena prieš 7 metus Kaune pirmą privatų darželį įkūrusi R. Tamašauskaitė.

Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune | Asmeninio „Vila Vilaitė“ archyvo nuotr.

Didelis dėmesys visapusiškam vaikų ugdymui

R. Tamašauskaitė prisimena, kad privačią ugdymo įstaigą 2010 metų rudenį pradėjo lankyti keturi vaikai – jų sūnus ir trys artimiausių šeimos draugų atžalos.

Tačiau Kaune žinia apie išskirtinį privatų darželį pasklido šviesos greičiu ir jau kovo mėnesį darželis buvo visiškai užpildytas, neliko laisvų vietų.

Vaikų grupes prižiūri trys auklėtojos, atsakingos už muzikos, dailės ir ikimokyklinį ugdymą, dukart per savaitę ateina anglų kalbos mokytoja, logopedė, profesionalus fizinio rengimo treneris, dirba profesionalios virėjos, kurios pagal sveikos mitybos programas ir naudodamos Lietuvos ūkių daržoves ir vaisius, kuria skaniausius receptus, darželio tvarkytoja su meile puoselėja aplinką, dirba didelė komanda, kad visiems būtų gera.

„Vaikai čia ateina ne tik gerai praleisti laiko. Jų „grafikas“ yra gana spartus. Mūsų tikslas, kad vaikai per dieną ne tik patirtų kuo daugiau įspūdžių, bet ir lavintų įgūdžius. Todėl mažyliai be piešimo, rankdarbių ir dainavimo dar ir sportuoja su profesionaliu treneriu, atsakingu už vaikų fizinį lavinimą, – pasakoja privataus darželio įkūrėja. – Labai svarbu išlaikyti sutelktą vaikų dėmesį. Todėl stengiamės, kad užsiėmimai dažnai keistų vienas kitą ir veikla būtų įvairi, mažiesiems nespėtų pabosti.“

Prieš penkerius metus buvo įkurtas pirmojo darželio kompanionas – Aleksoto mikrorajone šalia Botanikos sodo įsikūrė antras „Vila Vilaitė“ darželis, kur be pačių mažiausių ugdomi ir didesnieji, kurie jau ruošiasi į mokyklą.

Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune | Asmeninio „Vila Vilaitė“ archyvo nuotr.

Mažų stebuklų galia

Tėvai, kurių atžalos lanko „Vilą Vilaitę“, puikiai žino, kad šis darželis vaikams yra stebuklinga vieta, kurioje pasakos virsta tikrove. Po šio darželio teritoriją išsilakstę pasakų nykštukai palieka savo pėdsakus – spalvotus karoliukus, kuriais mažieji stengiasi sekti, juos surasti, o vėliau dalytis. Darželio įkūrėja išduoda, kad vaikams tai atrodo kaip smagus žaidimas, bet iš tiesų už šios pramogos slypi kur kas rimtesni dalykai.

„Norisi, kad vaikai kuo ilgiau neprarastų tikėjimo stebuklais, pasakų nykštukais ir lobiais.

Stengiamės mažiesiems įskiepyti tikėjimą nepaprastais dalykais. Todėl sugalvojome sumanymą, kurio paskirtis yra kur kas praktiškesnė. Tokiais užsiėmimais lavinama vaikų motorika, pastabumas, skatinamas noras eiti į darželį. Nykštukais ir jų karoliukais galima skatinti vaikus ruošti pamokas ar daryti kitus jiems galbūt nelabai įdomius darbus“, – vaikų auklėjimo paslaptimis dalijasi R. Tamašauskaitė.

Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune | Asmeninio „Vila Vilaitė“ archyvo nuotr.

Programą kuria patys

Švietimo programa ir dienos ciklas lavina empatiją, yra išskirtiniai – kurti darželio įkūrėjų, jame dirbančių pedagogų bei pasufleruoti pačių vaikų. Atsižvelgiant į juos, kiekvienais metais programa šiek tiek taisoma, nes kiekvienas vaikas atneša naujų sumanymų ir minčių.

Ugdymo įstaigos vadovė pastebi, kad vis labiau ryškėja vaikams daroma neigiama informacinių technologijų įtaka. Vaikai tampa labiau išsiblaškę, sunkiai sutelkia dėmesį.

Todėl mažiesiems būtina pažintis ne su išmaniuoju, bet su tikru pasauliu. Porą kartų per mėnesį darželinukams rengiamos išvykos. Vaikai keliauja į biblioteką, teatrą, mišką, ūkį, kur gali iš arti pamatyti, kaip kepama duona, kur laikomos kiaulės, kaip atrodo traktorius, eina pasivaikščioti į botanikos sodą, zoologijos sodą ar važiuoja į Kauno marių regioninį parką susipažinti su gamta.

Nuo svajonės vaikams sukurti A. Lindgren pasaką iki trijų darželių Kaune | Asmeninio „Vila Vilaitė“ archyvo nuotr.

Šventės ir tėvų integracija

R. Tamašauskaitė atvira – darbui su vaikais jie neieškojo pedagogų su šios profesijos diplomais.

„Norėjome, kad su vaikais dirbtų empatiški žmonės, gebantys jiems suteikti ne tik žinių, bet ir su kiekvienu mokėtų užmegzti šiltą tarpusavio ryšį“, – sako vadovė.

Moteris juokiasi, kad „Vila Vilaitė“ tapo šeimos verslu, kuriame sukasi dalis jų giminaičių.

„Džiaugiuosi, kad mums pavyko suburti jauną ir profesionalų, vaikams neabejingą kolektyvą, kuris tapo didelės šeimos dalimi“, – sako vadovė.

Čia ypatingas dėmesys skiriamas vaikų tėveliams. Darželyje rengiamos jaukios šeimos šventės, tėvelių, mamyčių vakarai. Taip siekiama, kad darželio veikloje dalyvautų visi šeimos nariai.

Šeimos vakarai būna atskirti nuo oficialių susirinkimų, skirtų aptarti bendrus reikalus. Per šeimos vakarus tėvai su vaikais pramogauja, gamina, artimiau pažįsta darželio bendruomenę.

„Vila Vilaitė“ jau išaugino ir į mokyklas išleido keturias darželinukų kartas. Net ir pradėję lankyti mokyklą ir atsisveikinę su savo pasakų nykštukais, vaikai nepamiršta stebuklingos vietos ir nenutraukia bendravimo. Dažnai siunčia auklėtojoms linkėjimų ir nuotraukų ir dalyvauja darželio šventėse kaip svečiai ar ateina palaikyti mažųjų brolių ir sesių.

R. Tamašauskaitė užsimena, kad planuose dar vienas privatus darželis su tuo pačiu tikslu ir nauju požiūriu į erdves. Tačiau apie tai daugiau papasakos po Naujųjų metų.