Bandymai gabenti kontrabandą, pristatyti siuntinius į kalėjimų teritorijas, informacijos apie privačius asmenis rinkimas – tai jau tapo kasdienybe su dronų pažeidimais susiduriantiems pareigūnams. Augant dronų panaudojimo galimybėms ir mastui, jų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis. Ieškoti sprendimų imasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas, pirmieji Lietuvoje inicijuojantys kompleksinius šios srities tyrimus.Pasak instituto dekano dr. Justo Nugaro, universitete formuojasi jungtinis tyrimų blokas, kuris dirbs keliomis kryptimis.
„Pirmiausia, pasitelkus radiolokaciją, akustikos mokslus ir vaizdų atpažinimo technologijas bus kuriama sistema, leidžianti aptikti droną oro erdvėje. Kitas žingsnis – drono skrydžio trajektorijos prognozavimas. Jei paaiškėtų, kad aparatas gali įskristi į draudžiamą teritoriją, sistema taikytų kibernetinės atakos principus: perimtų drono valdymą, ieškotų jo siuntėjo ir bandydama nustatyti nusileidimo vietą, užkardytų pažeidėją. Paskutinis etapas atliekamų tyrimų grandyje – perimto drono neutralizavimas“,– darbo etapus pristatė instituto vadovas.
Į sistemos kūrimo tyrimus įsitraukė skirtingų mokslo sričių atstovai – VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto mokslininkams talkina kolegos iš geodezijos instituto, elektronikos ir fundamentinių mokslų fakultetų. Laikui bėgant, turėtų prisijungti ir transporto inžinerijos fakultetas, kuriam teks spręsti panašius klausimus, kai į kelius išriedės bepilotės transporto priemonės. Pasitelkiami ir išoriniai partneriai, bendradarbiaujama su Civilinės aviacijos administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuriems universiteto specialistai jau dabar padeda iššifruoti perimtų dronų juodąsias dėžes, nustatyti jų siuntėjus.
Universiteto atstovo teigimu, kuriama sistema pasitarnautų ne tik valstybės pareigūnams. „Lietuvoje taip pat turime atvejų, kai dronais įžūliai braunamasi į žinomų asmenų privačią teritoriją, sekamas jų asmeninis gyvenimas. Tokia sistema galėtų blokuoti signalą ir neleisti dronui kirsti privačios erdvės. Gal kiek mažiau kalbame apie verslo duomenų rinkimą, tačiau užsienyje plačiai aptariamas įvykis, kai prie pastato priskridęs dronas prisijungė prie belaidžio interneto ir nukopijavo visus į tinkle veikiantį spausdintuvą siunčiamus dokumentus“, – pasakoja dr. J. Nugaras, neabejojantis, kad dronų pažeidimų ateityje tik daugės, plintant jų prieinamumui ir panaudojimui.
Visgi, apie sistemos komercializavimą kalbėti dar anksti. „Esame pradiniame tyrimų etape, be to, tokios sistemos yra naujovė visame pasaulyje ir tik pradeda atsirasti. Dažniausiai jos naudojamos karo pramonėje ir civilinėms reikmėms yra neprieinamos. Tad turime visas galimybes būti šios srities pionieriais ir jei kuriamos technologijos išvirstų į prototipus, be abejo, galvotume apie jų komercializavimą ir platesnį pritaikymą“, – ateities perspektyvas atskleidė instituto vadovas. Tyrimai šiuo metu vykdomi VGTU iniciatyva, kaip universiteto mokslinės veiklos dalis, taip pat rengiamos paraiškos jų finansavimui gauti.
Tarptautinės tyrimų bedrovės „Gartner“ duomenimis, 2017 m. bus pagaminta beveik 3 mln. dronų, maždaug 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Vidutiniškai trečdaliu kasmet auga ir šios rinkos pelnas, 2017 m. prognozuojama sieksiantis daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių.
Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Pagal šiuo metu Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos patvirtintas taisykles, dronų naudotojai turi užtikrinti, kad skraidymo aparatas išlaikys minimalų atstumą nuo pašalinių žmonių ir statinių (dažniausiai 50 m), neskris už matomumo ribų arba toliau nei tam tikras atstumas nuo valdytojo fizinės buvimo vietos (dažniausiai 500 m, Lietuvoje – 1 000 m) ir nekils aukščiau nei nustatyta riba (dažniausiai 152 m, Lietuvoje – 120 m). Išskyrus tam tikras išlygas, draudžiama skristi valdomoje oro erdvėje, be išimčių draudžiama naudotis dronais masinių renginių metu virš žmonių minios. Taip pat negalima skristi draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybės ir Kariuomenės vado.
Susipažinti su pagrindinėmis bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių nuostatomis galima Civilinės aviacijos administracijos parengtame filmuke arba buklete.
