Lapkričio 10–11-osios naktį Lietuvoje du kartus skelbti oro pavojaus perspėjimai. Iš pradžių stebėti keli dronai Baltarusijos teritorijoje, o vėliau, Lietuvos kariuomenės duomenimis, vienas bepilotis įskrido į Lietuvą, trumpam kirto Lenkijos pasienį, vėl skrido per mūsų šalį ir išskrido Latvijos link.
Daliai gyventojų buvo paskelbti geltono, o kitur – raudono lygio įspėjimai. Šie įvykiai priminė klausimą, kuris dar neseniai atrodė mažai tikėtinas: kas atlygintų nuostolius, jeigu dronas ar jo nuolaužos apgadintų gyvenamąjį namą ar kitą turtą?
Pavojus nėra vien teorinis. Spalio 18 d. Pasvalio rajone nukritusio drono nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį. Laimei, žmonės nenukentėjo.
Ar pakanka įprasto turto draudimo?
Ne kiekviena turto draudimo sutartis apsaugo nuo karinių dronų padarytos žalos.
Jeigu žalą padaręs bepilotis orlaivis nėra susijęs su karo veiksmais, jos atlyginimas priklauso nuo turimos draudimo sutarties sąlygų. Tačiau su kariniais veiksmais susijusiems įvykiams dažnai taikomos išimtys.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė atkreipia dėmesį, kad gyventojams svarbu iš anksto išsiaiškinti, nuo kokių pavojų jų turtas iš tiesų apdraustas.
„Verta pasidomėti, kokie įvykiai yra apdrausti, kokios išimtys taikomos ir ar turima apsauga atitinka šiandienos poreikius“, – sako J. Judickienė.
Kada atlyginama karinio drono padaryta žala?
Bendrovė „Compensa“ siūlo papildomą būsto apsaugą – Netiesioginės karo rizikos draudimą.
Ši apsauga gali būti taikoma, kai apdraustas turtas sugadinamas, sunaikinamas ar prarandamas dėl atsitiktinio šalutinio fizinio poveikio, kurį sukelia kovinės raketos, reaktyviniai sviediniai, dronai, šaudmenys, kita ginkluotė ar jų nuolaužos.
Pavyzdžiui, jeigu ant apdrausto namo nukristų karinio drono nuolaužos ir apgadintų stogą, sienas ar langus, žala galėtų būti atlyginama pagal papildomo draudimo sąlygas.
Ši apsauga nėra savarankiška draudimo paslauga. Ją galima pasirinkti tik kartu su nekilnojamojo turto draudimu, sudarant naują arba atnaujinant turimą sutartį.
Kada draudimas negaliotų?
Netiesioginės karo rizikos draudimas neapima visų galimų karo padarinių.
Kaip aiškina J. Judickienė, ši konkreti draudimo apsauga skirta netiesioginio poveikio atvejams, kol nėra oficialaus plataus masto karinio konflikto. Ji negalioja prasidėjus tiesioginiams karo veiksmams ar oficialiai pripažintam karui tarp valstybių.
Todėl vien aplinkybė, kad būstą apgadino karinis dronas, dar negarantuoja draudimo išmokos. Svarbu, kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimė ir kokios sąlygos numatytos sutartyje.
Kokio dydžio gali būti išmokos?
Pasak „Compensa“ atstovės, pasirinkus šią papildomą apsaugą, didžiausios galimos draudimo išmokos siekia:
- Butams – iki 200 tūkst. eurų.
- Individualiems namams ir kotedžams – iki 500 tūkst. eurų.
Tai didžiausios galimos sumos, o ne kiekvienu atveju mokamos išmokos. Tikrasis žalos atlyginimo dydis priklausytų nuo patirtų nuostolių, apdrausto turto ir konkrečių sutarties sąlygų.
O jeigu žalą padarytų NATO naikintuvo raketa?
Tokiu atveju gali būti taikoma kita žalos atlyginimo tvarka.
Lietuvoje nuo 2026 m. rugsėjo galioja žalos atlyginimo tvarka gyventojams, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkų pajėgos, teisėtai naudodamos karinę jėgą, padaro žalą turtui.
Pavyzdžiui, jeigu neutralizuojant pavojingą droną ant gyvenamojo namo nukristų gynybai panaudotos raketos nuolaužos, nukentėjęs savininkas galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo į Krašto apsaugos ministeriją.
Prašyme reikia nurodyti žalos atsiradimo aplinkybes, jos pobūdį ir numanomą dydį, taip pat pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus. Tai atskira valstybės nustatyta tvarka, nepriklausanti nuo minėtos papildomos būsto draudimo paslaugos.
Ką gyventojams reikėtų patikrinti?
Draudimo bendrovių siūloma apsauga nėra vienoda. Vienur nuo karinių dronų sukeliamos žalos reikia draustis papildomai, kitur tokia apsauga gali būti įtraukta į naujas ar atnaujintas būsto draudimo sutartis.
Todėl verta peržiūrėti savo draudimo sutartį ir išsiaiškinti, ar ji apima karinių bepiločių orlaivių ir jų nuolaužų padarytą žalą, kokios taikomos išimtys, išskaitos ir išmokų ribos.
Įvykus nelaimei, pirmiausia reikia pasirūpinti žmonių saugumu. Radus įtartinų drono ar šaudmenų nuolaužų, negalima jų liesti – būtina pranešti telefonu 112.
Kai tai saugu, reikėtų užfiksuoti turto sugadinimus, išsaugoti turimus įrodymus ir pranešti draudimo bendrovei.
Svarbiausia – nelaukti nelaimės, kad paaiškėtų, nuo kokių pavojų iš tiesų apdraustas jūsų turtas.
Pagal „Compensa“ pranešimą.
