Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė? (4)

Etikos sargai: galutines išvadas apie P. Baršausko monografiją galima daryti tik po žinovų įvertinimo | Kauno Technologijos universiteto nuotr.

Etikos sargai: galutines išvadas apie P. Baršausko monografiją galima daryti tik po žinovų įvertinimo | Kauno Technologijos universiteto nuotr.

Atsakydamas į socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje išplitusius kaltinimus, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojo Petro Baršausko habilitacijai skirta monografija yra plagiatas, Universitetas pirmadienį surengė tiesiogiai filmuotą spaudos susirinkimą, kurioje buvo atsakyta į visus iškilusius klausimus. Nei Kauno technologijos universitetas, nei jo vadovas nėra gavę jokių su monografija susijusių užklausų.

Susirinkime dalyvavo KTU dėstytojas Petras Baršauskas ir Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis.N. Čepulis pranešė, kad KTU senato valdybos įpareigojimu, senato pirmininkas Akademinės etikos kolegijos paprašė įvertinti, ar rengiant ir skelbiant P. Baršausko habilitacijai teiktą monografiją – „Transfer of international management principles to CEECs“ buvo laikomasi akademinės etikos normų.

KTU akademinės etikos kolegijos pirmininkas pristatė vienos lyderiaujančių pasaulyje plagiato patikros programų „CrossCheck“ išvadas, kurios gautos patikrinus P. Baršausko monografiją: „Teksto sutapimas iš vieno šaltinio pilnai siekia 3 proc., kai pagal prestižinių mokslo leidyklų reikalavimus yra 1-5 proc. (tai vienas svarbiausių rodiklių, rodančių, kad nėra plagiato požymių); pilnos apimties kūrinio teksto sutapimas siekia 29 proc. Tai yra ribos pagal, pavyzdžiui, pasaulyje pripažintos „Elsevier“ leidyklos, publikuojančios daugelį socialinių ir humanitarinių mokslų darbų, reikalavimus. „Elsevier“ teksto sutapimo norma yra iki 30 proc. Jei ši norma viršijama, tekstą peržiūri redaktorius, kad maži daugelio šaltinių sutapimai neslėptų darbo su dideliais sutapimais. „Elsevier“ nuomone, dalyko žinojimas yra esminė sąlyga aiškinant „CrossCheck“ patikros ataskaitą“.

Pagal „CrossCheck“ išvadas atliktą pirminę monografijos patikrą, plagiato nenustatyta, tačiau pastebėti citavimo netikslumai. N. Čepulio teigimu, darbą turėtų išsamiai patikrinti ir įvertinti to laikmečio reikalavimus žinantys nepriklausomi vadybos žinovai ir tik tada būtų galima daryti galutines išvadas, todėl Akademinės etikos kolegija siūlo KTU senatui rengti papildomą išsamią mokslinę patikrą, pasitelkiant nepriklausomus vadybos ir verslo tvarkymo mokslo krypties žinovus.

P. Baršauskas pabrėžė, kad įvairūs kaltinimai jam ir KTU prasidėjo prieš kelerius metus, kai jis tvirtai palaikė aukštojo mokslo pertvarkos būtinybę, kėlė vieno stipraus tarptautiniu mastu universiteto Kaune sumanymą. Habilitacijai skirtos monografijos autorystės kvestionavimas – dar vienas tų pačių pertvarkymui besipriešinančių asmenų bandymas apšmeižti ir pažeminti Universiteto vadovą.

„Mano sąžinė rami – monografija tikrai ne plagiatas, nes aš nesisavinau niekieno sumanymų. Tikrai nesilaikau įsikibęs dėstytojaus kėdės. Universitetui vadovauti ruošiausi tik iki jo susijungimo. Visi mano darbe cituojami autoriai yra nurodyti literatūros sąraše. Daug citavimo netikslumų atsirado todėl, kad yra du monografijos leidimai. 2000 m. išleidus pirmąjį, kuriame citavimas yra geras, leidykla ir Lietuvos mokslo taryba paprašė padaryti kai kuriuos papildymus, pataisymus. Vienas prašymų – perkelti nurodytus autorius iš skyrių pabaigos į knygos pabaigą. Šis darbas nebuvo atliktas kokybiškai. Aš to nesužiūrėjau“, – sakė P. Baršauskas.

Jis pabrėžė, kad monografijos rašymo laikotarpiu nebuvo galimybės gauti elektroninių literatūros šaltinių atmainų, todėl į kompiuterį reikėjo viską vesti ranka ir tai labai padidino klaidų tikimybę, nes popierinės literatūros kiekiai buvo didžiuliai.

„Iš esmės monografijoje buvo sudėta tuo metu tik pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengusios tarptautinio verslo vadybos literatūros apžvalga, kurią apibendrinus skyrių pabaigoje, buvo pateiktos mano asmeninės mintys, išvados – tai yra svarbiausia šio mokslinio darbo dalis, nes ji atspindi mokslinį tikrumą ir naujumą. Jei būčiau norėjęs plagijuoti, nebūčiau rašęs darbo angliškai. Būčiau daręs vertimą į lietuvių, kaip dauguma darydavo, ir niekas nieko nesurastų ir nepatikrintų“, – teigė P. Baršauskas.

Kaltinimus dėl to, kad citatos nebuvo paimtos į kabutes KTU dėstytojas aiškino smarkai pasikeitusia citavimo kultūra: tai kas buvo įprasta praktika prieš du dešimtmečius nebeatitinka šiandieninių reikalavimų.

Pritardamas nuomonei, kad jo mokslinį darbą nešališkai įvertinti galėtų tik nepriklausomi vertintojai, žinantys jos rašymo metu galiojusius citavimo būdus, P. Baršauskas svarstytų ir sumanymą išleisti trečią monografijos leidimą, kuriame būtų ištaisyti citavimo netikslumai.

Na, o skaitytojai patys gali įsitikinti ką ir kaip rašė ponas P. Baršauskas pasižiūrėję šį videotyrimą:

Save

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Žemyna:

    Yra mažiausiai dvi suinteresuotos pusės – ne tik aptariamas asmuo, bet ir habilitacijos komisijos nariai, kurie gal nė nebuvo atsivertę to darbo… 🙂
    Gal 8me dešimtmetyje jau pasklido gandai apie disertacijos gynimą restorane. Reikėjo tik žinoti, ką privalai pakviesti į „gynimą”, nes nė vienas negalėjo būti apeitas. Žinoma, šiais laikais restoranu neapsieisi.

  2. antanas:

    “Šis darbas nebuvo atliktas kokybiškai. Aš to nesužiūrėjau“, – sakė P. Baršauskas.”
    Jei šis darbas nebuvo atliktas kokybiškai, tai problema yra ir tik nepriklausomi ekspertai turi įvertinti.
    Kodėl nekokybiškai atliktas darbas? Gal tą darbą už įskaitą perrašinėjo koks antrakursis?

  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Buvo ypatingai šlykštu klausytis tokių Petro Baršausko plepalų. Vien už tokius “makaronų ant ausų” kabinimus privalo būti išspirtas iš rektoriaus pareigų. Visus laiko idiotais, pats būdamas idiotas. Jam matai prieš 20 metų buvo kitokie reikalavimai citavimams. Per amžius tie reikalavimai mokslininkams visada absoliučiai yra vienodi. Pacitavai ir nurodai autorių. Jokių kitų reikalavimų mokslininkams niekada nebuvo. Tik idioto makaulėje tokias nesąmones šnekėti. Pats 1998-01-30 gyniausi disertaciją, tai yra prieš 19 metų, ir kad būtų galima pasislėpti, nenurodyti šaltinio, tai to tikrai niekada NEBUVO. Suprantu, kad aferistinis alkas nepraleis komentaro, tačiau nuo to jie turtingesni tikrai nepasidarys. Tokie patys ŽULIKAI kaip ir Petras.

    Imkime citatą iš teksto: “Kaltinimus dėl to, kad citatos nebuvo paimtos į kabutes KTU dėstytojas aiškino smarkai pasikeitusia citavimo kultūra: tai kas buvo įprasta praktika prieš du dešimtmečius nebeatitinka šiandieninių reikalavimų.” Tai MELAS, visiškas melas. Tai gali būti tiesa tik aferistams, plagiatoriams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *