Kas gali nutikti, jei vaiko sveikatą tikrinsime tik dėl „varnelės“? (0)

Pixabay.com nuotr.

Piktinatės, kad darželiai ir mokyklos tik gaišina jūsų brangų laiką kasmet rugsėjį pareikalaudami vaiko sveikatos pažymos? Galite labai suklysti. Kasmet šalyje daugėja sergančių vaikų. Juos jau kamuoja ir suaugusiųjų ligos. Todėl vis garsiau kalbama, kad vaikų profilaktinei patikrai vien bendro kraujo tyrimo nebepakanka, jei norima pasitikrinti ne dėl „varnelės“.

Be tyrimų nėra kalbos apie sveikatą

Kaip rodo statistika, pastaraisiais metais didėjo vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, lėtiniu otitu, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, artropatijomis. Gydytojai įspėja, kad daugėja nutukusiųjų, dažnėja endokrininės ligos, daugėja psichoemocinių sutrikimų, kraujotakos ligų ir kt.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai pernai paskelbė nerimą keliančius tyrimo duomenis: beveik 70 proc. apklaustų 14–17 metų amžiaus moksleivių nurodė 1–2, o beveik ketvirtadalis – 3–6 sveikatos nusiskundimus, iš kurių dažniausi buvo miego sutrikimai, galvos, nugaros, kaklo ir pilvo skausmai.

„Kol kas vaiko kasmetinė sveikatos patikra labiau sukoncentruota į fizinę raidą: ūgį, svorį, laikyseną, regėjimą. Vis tik kraujo tyrimas yra pats svarbiausias, be kurio gydytojas net neturėtų pradėti kalbos apie sveikatą. Tai – atskaitos taškas. Tačiau bendro kraujo tyrimo neretai nepakanka, jei norime anksti sustabdyti prasidėjusią lėtinę ligą“, – pabrėžė medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas parodo dažną vaikų susirgimą – geležies stokos anemiją – tik tada, kai ji įsisenėja. Bet tuomet geležies atsargos organizme jau būna išsekusios. Šios mažakraujystės pradžią bei jos slaptą formą atskleidžia tik feritino tyrimas. Pasak gydytojo, siekdama paskatinti kokybiškiau atlikti vaikų sveikatos patikrą šiemet laboratorija pasiūlė profilaktinių tyrimų komplektą: vieną kartą paėmus kraujo iš venos atliekami 6 svarbūs tyrimai. Naujovė iškart sulaukė mažųjų pacientų tėvų dėmesio.

Išmokyti vaiką pažinti savo kūną

„Kasmet atliekame tūkstančius kraujo bei šlapimo tyrimų. Jie rodo, kad dažniausiai vaikai susiduria su cukriniu diabetu, anemija ir vitamino D trūkumu. Štai apie būtinybę tirti pastarąjį vitaminą Lietuvoje mūsų laboratorija pradėjo kalbėti dar beveik prieš 8 metus. Tuomet kai kas tvirtino, kad vitaminas D yra tik mažylių problema, o dabar jau plačiai pripažįstama jo didžiulė reikšmė organizmo procesams“, – tvirtino S. Barakauskas.

Jis priminė ir apie mūsų šalies abiturienčių jungtinio sveikatinimo projekto, kurį prieš trejus metus inicijavo „Medicina practica“ laboratorija, įspėjančius rezultatus. Sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškino, kad tik 3,4 proc. abiturienčių, ištirtų balandžio–birželio mėnesiais, pakako vitamino D. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.

Projekto metu taip pat paaiškėjo, kad geležies trūksta beveik 30 proc. ištirtų abiturienčių. Tokia latentinė būsena tikimybę sirgti mažakraujyste padidina beveik 4 kartus.

„Ligos praneša apie save ir neatlikus tyrimų, bet tada reikia gerokai daugiau laiko ir lėšų jas išgydyti. Pakanka, kad vyresnis sveikas vaikas gydytojams parodomas kartą per metus.

Tačiau vien patikra ir patys tyrimai dar neišsprendžia problemos – reikia išmokyti vaiką analizuoti savo kūno pokyčius ir apie tai laiku pasipasakoti“, – patarė gydytojas S. Barakauskas.

Verta atsiminti:

• Prieš kraujo tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti, geriau išsitirti ryte iki 10 val.
• Paimti kraują iš piršto yra daug skausmingiau, nei iš venos. Tyrimas iš venos yra tikslesnis. 
• Tyrimų duomenis aiškinti turi tik gydytojai.