Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.
Vyrauja jaunystės kultas
Problema slypi ne tik senelių globos namų trūkume. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja,pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve. „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių.
Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų direktorė Rasa Stukienė pasakoja, kad paprasto ir greito sprendimo, kaip pagerinti senjorų padėti nėra.
„Sprendimui reikalingas visapusiškas visuomenės įsitraukimas, bendruomeniškumo skatinimas. Maltos ordino pagalbos tarnyba, rūpinasi, jog senyvi žmonės visus metus, ne tik per šventes, nebūtų vieniši. Siekiame, kad senoliai jaustųsi reikalingi ir savyje neužsidarytų – steigiame pagyvenusių žmonių klubus, netgi skatiname senjorus pačius dalyvauti savanoriškoje veikloje“, – aiškina R. Stukienė.
Neseniai Lietuvoje pradėjo veikti „Sidabrinė linija“ – visą parą veikianti nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga skirta pagyvenusiems asmenims. Paskambinus į „Sidabrinę liniją“ galima kalbėti apie bet ką – pasidomėti, kaip sekasi, papasakoti apie dienos įvykius ar padiskutuoti apie orą.
Anot „Sidabrinės linijos“ įkūrėjo M. Čiuželio, vienišų pagyvenusių asmenų ypač daug regionuose.
„Dažnas paskambinęs juokaudamas skundžiasi, jog ištisas savaites tik su televizoriumi ar paukščiais gali pasikalbėti. Tokiame pajuokavime slypi liūdna tiesa – senoliams mūsų visuomenėje skiriama per mažai dėmesio. Dominuojant jaunystės kultui, senatvė yra stigmatizuojama ir vieniši seneliai dažnai nustumiami į užribį, iš kurio jie neturi jėgų trauktis“, – sako M. Čiuželis.
Pašnekovas pabrėžia, kad, visuomenės kaltinti nevertėtų – jaunystės kultas dominuoja dėl daugybės faktorių, ypač svarbus ekonomikos vaidmuo ir perkamoji galia.
,,Dabartinių jaunų žmonių, sulaukus senatvės, laukia visiškai kitokia situacija. Jie senatvėje turės kitokią materialinę aplinką, didesnę perkamąją galią, tad ir ekonomika bei visuomenės požiūris į senyvus žmonės jau bus kitoks“, – neabejoja Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.
Prie senyvo žmogaus taikomasi retai
Lietuvos namų elektronikos prekinio ženklo „eSTAR“ rinkodaros vadovė Monika Kavaliauskaitė pastebi, jog prie senyvo amžiaus žmogaus didžiosios elektronikos įmonės taikosi labai nenoriai. Kartais manoma, jog seneliai patys atsiriboja nuo sparčiai tobulėjančios visuomenės ir būdami konservatyvūs vengia kontakto su naujovėmis, o ypač technologijomis. Rinkoje manoma, kad norint palaikyti konkurencingumą, būtina taikytis prie jauno vartotojo, o štai į senyvų žmonių poreikius orientuojamasi retai.
„Senelių atskirtis didės, jeigu nebus atsižvelgiama į konkrečius šios amžiaus grupės poreikius. Konsultuodamiesi su pačiais senjorais sukūrėme mobiliųjų telefonų liniją „eSTAR Senior“ su specialiai vyresnio amžiaus asmenims pritaikytomis funkcijomis – specialiu pagalbos mygtuku SOS, dideliais ir patogiais mygtukais, lengvai suprantamu meniu, padidintu garsumu, galingesne baterija ir kitomis ypatybėmis. Tokio produkto egzistavimas rinkoje reikalingas ne tik patiems senoliams, bet ir visuomenei, kuri dažnai pamiršta apie tyliausią savo bendruomenės narį ir kitokius jo poreikius, dažnai jų nežino ir nenoriai apie tai kalba“, – pasakoja M. Kavaliauskaitė.
Norėdama sumažinti senelių atskirtį „eSTAR“ savo seneliams kurtus telefonus padovanojo Maltos ordino pagalbos tarnybai. Kartu su telefonais atokiausiuose šalies vietose gyvenančius vienišus senelius pasieks ir informacija apie galimybę paskambinti į „Sidabrinę liniją“. Ši dovana leis Lietuvos senoliams patogiai bendrauti tarpusavyje, nebijoti naudotis technologijomis ir galbūt atkurti nutrūkusius ryšius su artimaisiais.
„Dažnai senoliai atsisako naujų technologijų, nes jų nesupranta. Šie telefonai yra itin supaprastinti, todėl naudotis jais gali kiekvienas. Tikimės, kad naudojantis mūsų sukurtu produktu senjorai dažniau skambins savo artimiesiems ir labiau įsitrauks į šeimos ir visuomenės gyvenimą“, – pasakoja įmonės atstovė.
„Yra senolių, kuriems sunku bendrauti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, nes kartais senelių atvirumas, noras dalintis savo sapnais, svajonėmis juos išgąsdina, o jų šnekos nepriimamos rimtai. „Sidabrinėje linijoje“ pašnekovų kiekvienais metais daugėja, o daugiausiai skambučių sulaukiama žiemą – esant mažiau galimybių pabūti lauke ir už lango tvyrant tamsai, kai vienišumo jausmas ypač sustiprėja“, – baigia M. Čiuželis.
