Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį

www.alkas.lt
2017-08-21 11:09:08
1
Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį
Klaipedos universiteto aikste_ku.lt
Klaipėdos universiteto aikštė | ku.lt nuotr.

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos,bet ir kokybinės analizės duomenimis. Šiemet padidinti pretendentų studijuoti universitetuose reikalavimai ir didinamos studentų grupės. Tikimasi, kad į universitetus ateis geriau pasirengę studentai.

Nuo studijų prie mokslo 

Svarbiausia tai, kad Klaipėdos universitetas (KU) tvirtai žengia transformacijos keliu – nuo studijų prie mokslo. Pagrindinis universiteto prioritetas – moksliniai tyrimai ir jais pagrįstos studijos, taip siekiant suteikti ne siaurą specialybę, kuri po kelerių metų gali būti išstumta iš darbo rinkos, bet visapusišką išsilavinimą.

Siekiant sutelkti mokslininkus, didinti jų potencialą, greta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, 2017 metais smulkesnių padalinių pagrindu įkurtas KU Jūros tyrimų institutas. MOSTA tarptautinių ekspertų vertinimu, tai aukščiausius balus gavę mokslininkų branduoliai, tarptautiniai lyderiai. Tikėtina, kad artimoje ateityje Vilniuje ir Kaune esantys valstybiniai mokslo institutai taps universitetų padaliniais, taip siekiant mokslo ir studijų sinergijos. Be to, į mokslą orientuotame universitete dėstantys mokslininkai neturėtų pajusti studentų skaičiaus, kartu ir galimo pedagoginio krūvio svyravimų, nes daugelio universiteto dėstytojų prioritetinė veikla turėtų būti moksliniai tyrimai, kurių rezultatais jie dalintųsi su studentais.

Klaipėdos universitete lygiagrečiai atliktas studijų padalinių stambinimas: vietoj 2012 m. buvusių 7 fakultetų ir 53 katedrų, keliais etapais įvykdžius stambinimą, 2017 m. veikia 4 fakultetai ir 1 akademija bei 27 katedros. Toliau vykstant Klaipėdos universiteto transformacijai intensyviai svarstomos tolesnio studijų padalinių optimizavimo galimybės, siekiant dar labiau stambinti studijų padalinius, mažinti fakultetų ir katedrų skaičių.

Stojimo rezultatai geresni, nei tikėtasi

Prioritetu pripažinus mokslinius tyrimus, bendras studentų skaičius ar jo augimas tampa nebesvarbus. Tikėtina, kad 2017 m. universitete bus priimta apie 10–12 proc. mažiau studentų nei 2016 m. Tačiau Klaipėdos universitetas sąmoningai siekia turėti mažiau, bet labiau motyvuotų, geriau pasirengusių ir gabesnių studentų, kurių dalis ateityje taps mokslininkais, kurs inovacijas, generuos idėjas, skleis naujas žinias, taps visuomenės švietėjais ir intelektualais globaliame pasaulyje.

2017 m. priėmimo rezultatai geresni nei prognozuota. Dar nepasibaigus priėmimo procesui galima konstatuoti: 932 pirmakursiai jau pasirašė sutartis su Klaipėdos universitetu, tarp jų 287 – bakalaurai (132 valstybės finansuojamos vietos [vf], 155 valstybės nefinansuojamos vietos [vnf]), 80 užsieniečių, 113 kolegijų absolventai, įstoję į sutrumpintas studijas ir siekiantys įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventai, įstoję į papildomas studijas ir siekiantys įstoti į magistrantūrą universitete; 359 magistrantai (227 vf, 114 vnf ir 18 užsieniečių) ir 19 profesinių studijų pirmakursių.

Per papildomą priėmimą į bakalauro studijas KU pakviesti 53 kandidatai, iš jų 33 studijas KU pasirinko 1-uoju numeriu. Tebesitęsia priėmimas į magistrantūrą ir į baigusiųjų kolegijas studijas, prašymus vis dar teikia studentai iš užsienio šalių ir pretendentai į doktorantūrą. Todėl pagrįstai tikimės, kad 2017 m. Klaipėdos universitete išsilavinimo skirtingose studijų pakopose sieks daugiau kaip 1 tūkst. pirmakursių.

Palyginkime: 2015 m. į pirmą kursą priimtas 1 081 studentas, 2016 m. – 1 218 pirmakursių. Tai demografinės krizės, emigracijos ir aukštojo mokslo reformos metų rezultatai. Galima konstatuoti, kad prieš du dešimtmečius, kai dar nebuvo krepšelių ir nevyravo masinio aukštojo mokslo tendencijos, Klaipėdos universitetas sklandžiai veikė priimdamas gerokai mažiau studentų: 1992 m. į KU iš viso priimta 420 studentų, 1995 m. – 748, o 1997 m. – 800.

1997 m. visuose 15-oje Lietuvos universitetų studijavo 56 887 studentai, 2016–2017 m. m. 14-oje valstybinių universitetų buvo 83 861 studentas. Pastebėta, kad aukštasis mokslas masiniu Lietuvoje tapo po 1997 m., o po metų ištikusi Rusijos ekonominė krizė smogė Lietuvai ir masinė bedarbystė pagimdė stereotipą, kad tik bet kokia kaina baigus universitetą įmanoma susirasti darbą. Iš laiko perspektyvos matome, kad ši prielaida buvo klaidinga, o įvairių Vyriausybių inspiruota universitetų politika siekti masiškumo ir kiekybinio augimo nepasiteisino. Deja, tada akademinė bendruomenė nepajėgė atsispirti buvusioms kiekybinėms aukštojo mokslo pertvarkoms.

KU aukštųjų mokyklų pertvarkos kontekste

Remiantis šių metų balandžio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nutarimu „Dėl studijų programų rentabilumo ir mažiausio stojamojo konkursinio balo nustatymo“ ir liepos 3 d. nutarimu „Dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas 2017 metais“, į norimą bakalauro studijų programą Klaipėdos universitete šiemet negalėjo įstoti 70 gabių jaunuolių. Pavyzdžiui: Istorijos studijų programos konkursą, taikant LAMA BPO sistemą, būtų laimėję 7 kandidatai, Medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos – taip pat 7, Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos – 9 ir t. t. Kadangi ŠMM nustatė minimalų studentų skaičių grupėse (į socialinių ir humanitarinių mokslų programas – 15 žmonių, į fizinių mokslų – 10, menų – 4), aukštosios mokyklos nebeturėjo jokių galimybių, reaguojant į šį centrinės valdžios vykdomą socialinės inžinerijos eksperimentą, koreguoti, sujungti ar sustambinti programų, galėjo tik laikinai sustabdyti priėmimą į jas.

Akademinę bendruomenę neramina humanitarinių mokslų programų likimas. KU šios srities studentai sudaro tik apie 7–8 proc. viso universiteto studentų, analogiška padėtis visoje Lietuvoje. Tačiau tai nacionaliniu mastu svarbios studijos, siekiant puoselėti lituanistiką, juk tokių mokslinių tyrimų nevykdo jokie užsienio universitetai. Ilgesnį laiką sustabdžius priėmimą į bakalauro studijas po kelerių metų nutrūks priėmimas ir į magistrantūrą bei doktorantūrą. Dėl to iš pradžių sumenks, o ilgainiui ir išnyks ištisos lituanistinių tyrimų kryptys, nes nebebus tęstinumo, profesoriai nebeišugdys sau pamainos. 

Negalima atsisakyti Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, kuršių kultūros, istorijos ir kalbos tyrimų, neugdyti studentų kritinio mąstymo. Todėl KU ieško būdų ir galimybių išsaugoti humanitarines studijas, ypač tose kryptyse, kur vykdomos studijos visose trijose pakopose ir dirba stiprios nacionaliniu ar tarptautiniu mastu žinomos mokslininkų grupės.

KU, reformuodamas studijų sistemą, sieks: akcentuoti studijų programas, kurios yra unikalios nacionaliniu mastu; sustiprinti programas, kurios nedubliuojamos su Klaipėdos kolegijomis, taip atliepiant Klaipėdos uosto ir viso Vakarų Lietuvos regiono poreikius; suteikti daugiau universitetinių studijų galimybių kolegijų absolventams, kur universiteto ir Klaipėdos kolegijų programos yra artimos; studijų programas sieti su mokslinių tyrimų pasiekimų ir aukšto nacionalinio ar tarptautinio lygio mokslininkų grupių buvimu universitete. Be to, sieks: stambinti bakalauro studijų programas; bakalauro studijas labiau orientuoti į bazines sričių ar tarpkryptines, o ne specializuotas kryptis bei šakų studijas; magistrantūros studijų programas formuoti pagal kryptis, o doktorantūros studijų tyrimus – pagal mokslo šakas. Taigi KU nesiekė ir nesieks apimti visų studijų krypčių ir mokslo sričių bei šakų, bet susitelks ties stipriais ir stipriausiais dalykais, taip pat ties tuo, kas atitinka uosto ir Vakarų Lietuvos savivaldybės bei verslo poreikius.

Pedagogų Vakarų Lietuvoje „nebereikės“

Dėl aukštesnių kokybinių reikalavimų mažėjant pirmos pakopos studentų skaičiui, Klaipėdos universitetas sieks, kad ateityje daugiau bakalaurų studijuotų antrojoje studijų pakopoje, nes būtent magistrantūros ir doktorantūros, o ne masinės, studijos moksle yra prioritetinės. Tuo iš esmės universitetai ir skiriasi nuo kolegijų.

Klaipėdos universitetas atskirai arba su partneriais (VU, VDU, KTU, VGTU, LKA, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos istorijos institutu ir kt.) šiuo metu vykdo 11 doktorantūros studijų programų penkiose mokslo srityse. Doktorantūros studijų stiprinimas yra tiesiausias mokslinių tyrimų plėtros kelias. Proveržis šioje srityje KU jau įvyko: 1995 m. KU studijavo 31 doktorantas 4 kryptyse, šiuo metu universitete studijuoja 81 doktorantas, iš jų 3 doktorantai – užsieniečiai. Pasibaigus 2017 m. priėmimui tikimasi, kad doktorantų skaičius išaugs iki 97. Klaipėdos universitetas šiemet turi 14 valstybės finansuojamų ir 2 Lietuvos mokslo tarybos konkursines ES finansuojamas doktorantūros studijų vietas. Daugiausia KU parengia trijų mokslo krypčių mokslo daktarų: ekologijos ir aplinkotyros, istorijos ir edukologijos, tai yra tų sričių, kuriose Klaipėdos universiteto mokslininkai turi senas tradicijas ir didelį įdirbį.

Šiemet ŠMM vienašališkai nusprendė, kad pedagogikos studijas, vykdytas Klaipėdos universitete daugiau nei 40 metų, reikia uždaryti, taigi mokytojų Vakarų Lietuvoje turbūt nebereikės, nes pedagogų rengimui Klaipėdos universitete finansavimo neskirta. 18 pedagogų pasirinko studijuoti pedagogikos profesines studijas savo lėšomis. Nors, Lietuvos darbo biržos duomenimis, mokytojų poreikis Klaipėdos regione 2017 m. išaugo 37 proc., lyginant su 2016 m., Vyriausybės nuomone, būsimi Klaipėdos regiono mokytojai turėtų vykti studijuoti į Kauną ar Vilnių. Tas pats ir su brangiai kainuojančiomis menų studijomis – jas siekiama palikti tik Vilniuje.

Klaipėda – patrauklus miestas jaunimui?

Klaipėdos universitetas, unikali Lietuvoje jūrinė aukštoji mokykla, sulaukia norinčiųjų studijuoti iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, 2017 m. studijuoti KU išreiškė norą 138 asmenys iš Vilniaus apskrities. Nors Klaipėdos universitetą dažniau renkasi Vakarų Lietuvos savivaldybių jaunimas, studentų geografija apima visą Lietuvą. Taigi regiono universitetas turi svarbią regiono vystymo misiją, jis ne tik regioninis, jis – valstybinis plačios aprėpties Lietuvos universitetas, pasižymintis išskirtine jūrine specializacija.

Žinoma, dėl KU (ne)sėkmės atsakomybę turėtų prisiimti visas Vakarų Lietuvos regionas, ypač Klaipėdos miestas, nes norint turėti sėkmingai veikiantį KU reikia regiono ir uostamiesčio proveržio. Remiantis paskelbtais neseniai atliktų MOSTA tyrimų rezultatais, Lietuvos jaunimas studijas renkasi atsižvelgdamas į 4 kriterijus: valstybės finansuojama vieta; studijų programa; miestas ir galų gale – konkretus universitetas. Taigi du iš keturių aspektų lemia ne universitetas, o bendrojo lavinimo kokybė savivaldybėse: abituriento galimybės konkuruoti dėl nemokamos studijų vietos ir miesto, kuriame yra universitetas, patrauklumas. KU atveju tai yra vienintelis Lietuvos uostamiestis. Studijuoti galima daug kur, bet jaunuoliai ir jų tėvai kelia klausimą, ar perspektyvu ten gyventi? Kokia bus to gyvenimo kokybė, kokios kultūros ir socialinės paslaugos, infrastruktūra, miesto įvaizdis, reputacija, darbo rinka ir t. t. Į šiuos klausimus pirmiausia turėtų atsakyti politikai.

Nepaisant rifų ir povandeninių stovių, išskirtinis – savo laivyną turintis ir plačiuose tarptautiniuose vandenyse plaukiojantis vienintelis Lietuvos jūrinis Klaipėdos universitetas veržliai juda į priekį, nepaisydamas šalyje siaučiančios aukštojo mokslo reformos audros.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
  2. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  3. Vilniaus universitetas – geriausias Lietuvoje
  4. Vilniaus universitetas didina reikalavimus stojantiesiems
  5. Vilniaus universitetas pradeda pokyčių įgyvendinimo etapą
  6. Kauno rajone veiklą pradeda Trečiojo amžiaus universitetas
  7. Vilniaus universitetas perims prestižinio Europos  universiteto patirtį
  8. Vilniaus universitetas pateko tarp 500 geriausių pasaulio universitetų (video)
  9. VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų
  10. Geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetas priartėjo prie 500-tuko
  11. Vilniaus universitetas 437-uosius studijų metus pradeda atsinaujinęs
  12. Aleksandro Stulginskio Universitetas gali sulaukti pirmųjų studentų iš Indijos
  13. Klaipėdos universitete vėl skleidžiamos „Auksinės burės“
  14. Klaipėdos universitete – užsieniečiai mokysis kalbėti lietuviškai
  15. A. Razbadauskas. Klaipėdos universitetą ir miestą skandina utopiškos svajos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilna says:
    8 metai ago

    Džiugu girdėti, kad Klaipėdos universitetas mato savo nišą moksliniuose tyrimuose, randa savo perspektyvą ir specifiką būtent tokioje mokslinės veiklos srityje. Kuo didžiausios sėkmės ieškant savo lietuviško veido.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka

Kiti Straipsniai

Kruizinių laivų terminalas

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Klaipėda

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Asfaltuota gatvė

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Antis | A. Konderausko nuotr.

Prasidėjo ančių medžioklė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai