Liepos 4 d. – rugpjūčio 26 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje, Moigių parodų salėje veikia dviejų menininkų – tapytojo Rimanto Skunčiko ir vitražo meistro Jono Bulavo darbų paroda „Dialogas“.
Šioje parodoje galima apžiūrėti Jono Bulavo nedidelių matmenų vitražuose telpančias giliaprasmės meno ir muzikos, žmogaus ir gamtos temas, lietuviškus tautinius kūrinius ir laisvas muzikines
improvizacijas. J. Bulavas – vienas iš nedaugelio meistrų, kuriantis pagal senąsias tradicijas: kad gimtų vitražas, menininkas darbuojasi ne tik teptuku, bet ir adata, rėžtuku, lituokliu. J. Bulavas išskirtiniais dažais piešia ant stiklo, piešinį dar padailina adata, vėliau krosnyje „iškeptą“ kūrinį išleidžia į pasaulį.
Taip pat bus galima išvysti tapytojo Rimanto Skunčiko darbus, kurio tapybos versmė prasiveržė jam esant 40-ties: 1999 m. Tais metais tapytojas surengė savo pirmųjų asmeninių parodų seriją, dalyvavo grupinėse parodose. R. Skunčikas yra respublikinių ir tarptautinių parodų bei atvirų parodų dalyvis. Tapytojas nutapė daugiau nei 700 darbų, surengė virš 30 asmeninių parodų, 21 kartą dalyvavo grupinėse parodose.
Iki rugpjūčio 23 d. muziejaus trečiojo aukšto parodų salėje veiks Genocido aukų muziejaus fotoparoda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 metais“. Kilnojamoji paroda skirta 1941 metų birželio trėmimų 65-osioms metinėms atminti. Parodijuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, skaudžia pirmosios sovietinės okupacijos patirtimi: represijų pradžia, krašto sovietizavimu ir Juodojo birželio tragedija, kai per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkstančių Lietuvos žmonių.
Apžiūrėjus parodas, patariama užsukti ir į nuolatines muziejaus parodas. Jose pristatomi saugyklose sukaupti eksponatai, konkretų istorinį laikmetį atspindintys stendai, šviesdėžės, žemėlapiai. Ypatingą dėmesį pritrauks atkūrti istoriniai objektai: eksponuojamas pilkapis – pomirtinis namas (kapas); žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gyvenamasis būstas; kryždirbio dirbtuvės aplinka; praėjusio amžiaus fotoateljė bei Moigių namų kambario interjerai.
Parodų salėse gausu aktyviai veikiančių eksponatų: apžiūrėjus parodą „Panevėžio krašto priešistorė“, galima pabandyti gręžti akmenį, gaminti akmeninį kirvuką; apsilankius parodoje „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais“, suskambus telefonui, pasigirsta miesto burmistro balsas. Itin šiuolaikiška parodos „Gamtos medija“ erdvė. Čia veikia tarpusavyje deranti paros apšvietimo ir gamtos garsų simuliacija: rytą kukuoja gegutė, kranksi kranklys; dieną sveikinasi pempė, gervė; vakare – lakštingala, lėlys; naktį pasigirsta džiunglių garsai – beždžionės, riaumojantis liūtas. Parodos vaizdo ir garso visumą apžvelgti galima prisėdus ant stilingų minkštasuolių, o vaikų dėmesį traukia virtualus žaidimas.
Taip pat patartina apsilankyti atskiruose muziejaus dalyse ir apžiūrėti – seniausią Panevėžio miesto pastatą Kranto gatvėje, kuriame veikia paroda „Upytės bajorai“, bei po dalinio pertvarkymo duris atvėrusią Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio parodą (Respublikos g.).
Anot Panevėžio kraštotyros muziejaus atstovų, tai itin geras pasirinkimas vasaros atostogoms, kuomet orai tikrai nedžiugina – „kelios valandos, praleistos mūsų muziejuje, praturtins Jūsų vasaros atostogas naujomis žiniomis ir potyriais“.
Parodų bilietais prekiaujama muziejaus kasoje.
