Vėl bus prisimintas Liudvikas Rėza (0)

Prie paminklo Martynui Liudvikui Rėzai | Rengėjų nuotr.

Prie paminklo Martynui Liudvikui Rėzai | Rengėjų nuotr.

Birželio 10 d. 12.30 val. Kuršių Nerijoje ant Skirpsto kopos šalia Pervalkos bus paminėtos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės.

13 val. prasidės pažintinis žygis M. L. Rėzos gimtaisiais takais: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila.

Pasak žygio rengėjų tai bus paskaita žygio žingsniu, kurioje keliautojai daug sužinos apie M. L. Rėzos asmenybę, jo nuveiktų darbų svarbą ne tik Lietuvos bet ir visos Europos kultūrai.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje 0 birželio 11 d. 13 val. ir Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje M. L. Rėzos 241-osioms gimimo metinių  ir Reformacijos 500-ųjų metinių proga bus galima pasiklausyti B. Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“. Ją atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis, diriguos Jurijus Kalcas. Juodkrantėje muzikologė doc. dr. Judita Žukienė skaitys paskaitą tema „Apeigos pagal B. Kutavičių“.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi grobuonišką krikščionybės įšpuolį prieš savitą mūsų protėvių prigimtinį tikėjimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas, kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema, sukrečia klausytojus. Antai žinomas lenkų muzikologas Krzysztofas Droba savo prisiminimuose rašo, jog pirmą kartą išgirdęs „Paskutines pagonių apeigas“ buvo priblokštas ir sujaudintas iki ašarų.

LMTA choro merginos atlieka „Paskutines pagoniu apeigas“ | Rengėjų nuotr.

LMTA choro merginos atlieka „Paskutines pagoniu apeigas“ | Rengėjų nuotr.

Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus: „Kutavičius sąmoningai ar nesąmoningai pradėjo daryti tai, kas reiškia mūsų lietuvišką mentalitetą, ir kartu jis kūrė muziką, kuri buvo visiems suprantama. Kuo labiau tautiška, tuo įdomesnė visam pasauliui“. („7 meno dienos“, 2012 m.)

Simboliška, jog kūrinio atlikime dalyvauja jaunimas – LMTA choras, studentai, kuriuos jau turėtume vadinti jaunaisiais profesionalais. Antai solistė Lina Dambrauskaitė, bebaigianti LMTA magistrantūrą, dainuoja pagrindinius vaidmenis įvairių teatrų ir trupių pastatymuose. „Paskutinės pagonių apeigos“ praplėtė L. Dambrauskaitės repertuarą šiuolaikiška gaida ir tuo pat metu įrašė jos vardą į garbingą šią partiją interpretavusių solisčių sąrašą, kurį prieš daugelį metų pradėjo charizmatiškoji Giedrė Kaukaitė.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

 

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *