Gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pristatė Seimui įvairias su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kolegomis registruotas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires“. Visiems pristatytiems projektams Seimas pritarė po pateikimo.
E. Jovaišos teigimu, svarbiausi, pateikimą praėję projektai, – Bendrojo ugdymo gairės ir universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos, grąžinančios Senatams po liberalų įgyvendintos aukštojo mokslo reformos prarastas galias. Bendrojo ugdymo gairėmis siekiama inicijuoti ilgalaikės Valstybinės švietimo strategijos atnaujinimą, įvardinti esmines pokyčių sritis ir siekiamus rezultatus. Bendrojo ugdymo gairių strateginis tikslas – sutelkti pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės pastangas mokinio individualybei atsiskleisti ir pasiekti asmenybės brandos, suformuoti prielaidas sėkmingai profesinei karjerai bei atsakingai visuomeninei veiklai. Gairėse akcentuojamas siekis sudaryti lygiavertes kokybiško švietimo sąlygas visiems mokiniams pasiekti maksimalius jų galias atitinkančius ugdymosi rezultatus.
Kaip nurodoma Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių 4 straipsnyje, bendrojo ugdymo pokyčių siekiama penkiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo ir bendrojo ugdymo finansavimo. Ugdymo turinio kaitai numatoma parengti naujas, į kompetencijų plėtotę orientuotas, bendrojo ugdymo programas. Balsavime už Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-742 po pateikimo balsavo 53, prieš buvo 8, susilaikė 32Seimo nariai.
Universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos (Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-752) numato, kad senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o Valstybinės aukštosios mokyklos taryba (Taryba) – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija, prisiimanti atitinkamą atsakomybę. Taryba turėtų netekti kai kurių funkcijų: rektoriaus rinkimų, aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų vertinimo ir kitų. Detalizuota, kad išorinius Tarybos narius šioms pareigoms siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba. Kiekvienos naujos kadencijos Taryboje, o taip pat ir Senate turėtų būti bent pusė naujų narių. Santykinai palengvintas ir rektoriaus atleidimas: pagal dabar galiojantį įstatymą tam reikia 3/5 Tarybos narių balsų konkrečiai už rektoriaus atleidimą, tuo metu pagal siūlomas pataisas, rektorius būtų atleidžiamas Senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai. Už teikiamas pataisas balsavo 57, prieš – 21, susilaikė 17 parlamentarai. Projektą palaikė visi balsavę „valstiečiai“.
„Žiniasklaidoje buvo nuskambėję gasdinimai dėl gairėse minimo siekio, kad mokytojai turėtų magistro kvalifikacinį laipsnį. Būtina paaiškinti, kad tiek dėl magistro, tiek dėl daktaro laipsnio mokytojams kalbame ne kaip apie jiems keliamą reikalavimą eiti studijuoti, ko niekas tikrai nesiūlo, o kaip apie galimybę šiuos laipsnius suteikti už profesinius pasiekimus dirbant pedagoginį darbą. Atitinkamai įdomi kritika skambėjo ir dėl galių universitetų senatams sugrąžinimo. Sakyta, kad tai žingsnis atgal, atgyvenusi praktika. Tačiau Italijoje, Suomijoje, Graikijoje, Čekijoje ir kitose ES šalyse veikia universitetai su būtent tokia valdymo sąranga. Abejota, ar senatas skirs finansavimą Tarybos priimtai universiteto veiklos strategijai. Esu tikras, kad turime labiau pasitikėti tiek mūsų mokslininkais, tiek mūsų mokytojais. Mažinti jiems tenkantį biurokratinį krūvį ir didinti jų atsakomybę ir galias. Šia kryptimi ir orientuotos teikiamos pataisos“, – aiškino siūlymus pristatęs E. Jovaiša.
Seimas taip pat po pateikimo pritarė siūlymui, kad valstybiniai mokslinių tyrimų institutai galėtų vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal valstybės užsakymą, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Mokslo ir studijų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pataisų projektas Nr. XIIIP-740). Tokia pataisa didina institutų reikšmę, plėsdama jos funkcijas. Kita pateikta pataisa Lietuvoje įteisina trumpąsias studijas, trunkančias du metus, organizuojamas kolegijose ir apimančias „praktines” studijų krypčių grupes, kurioms parengti nepakanka pajėgumų profesinėse mokyklose (Mokslo ir studijų įstatymo 52 ir 53 straipsnių pataisų projektas Nr. XIIIP-741). Tai informatikos, inžinerijos, technologijų ar žemės ūkio mokslų studijos, orientuotos į konkrečius darbo rinkos segmentus. Siūlymui pritarta bendru sutarimu.
Prieš svarstant Seime Mokslo ir studijų įstatymo pataisos bei „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires“ buvo pristatytos LVŽS frakcijos spaudos konferencijoje „Numatomi švietimo sistemos pokyčiai“. Žiūrėkite spaudos konferencijos vaizdo įrašą:
