Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos) (1)

3 (3)

Vilnius, Žvėrynas, Sakalų g. 14. .Namo fragmentas (vaizdas iš pietryčių | A. Stabrausko nuotr..

Žvėryno namas  Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.

Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.

Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti pamatai, virš kurių sienomis lipa žalias pelėsis ir t. t. Butuose šalta ir drėgna ne tik žiemą. Vandens kolonėlė toli, ne savam kieme. Aplink išmėtyti buitiniai daiktai, netgi jų sąvartos. Gyventojų čia ne vienas ir ne du, ir ne visi tvarkingi. Buitis. Bet atėjus tada, kai čia žydi vyšnios arba kai jos raudonuoja, kai pražysta vešlios gėlės, pagaliau ir tada, kai matai vėjyje besiplaikstančius džiūstančius skalbinius, ta buitis padvelkia labai paprastu kaimišku jaukumu, ramia gyvenimo tėkme, netgi sustojusia. Ko nerasi bet kur.

Stogas. Uždengtas šiferio lakštais (po jais matyti skarda). Tie lakštai vizualiai gniuždo namą, nemanau, kad save gerbiantis architektas, kad ir ne aukščiausios kvalifikacijos, būtų sau  leidęs tokį akibrokštą, – ypač masyviam, šitaip suprojektuotam, namui tokią dangą. Namas turėjo būti ir, tikėtina, buvo dengtas čerpėmis. Smulkus raudonų čerpių raštas, – štai jis negniuždė.

Vilnius, Žvėrynas, Sakalų g. 14. Valerijus: skalbimo diena. | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėrynas, Sakalų g. 14. Valerijus: skalbimo diena. | A. Stabrausko nuotr.

Šiaurės fasade (1 nuotr.) atviras priebutis. Tūrinė laiptinė (vedanti į mansardas), jos lygiagretainio  formos (kokią ne bet kur pamatysime) langelių kompozicija. Žvėryne nemažai panašių plačių tūrinių („tarpukario standarto“) laiptinių.  Bet ši nestandartiškai įstiklinta; apskritai nemėgta stiklinti, vienas langelis, ir tiek. Vėlgi: labai glaudi triada – priebutis, laiptinė, mezoninas (šis su savo stikliukų kompozicija), jis suaugęs su laiptine.

Rytų fasadas (2 nuotr.): stogo skydo lentučių dėlionė eglute, apačioje sukuriant kryputės motyvą – dažnas sprendimas. Užtat pats stogo skydas įspūdingas (3 nuotr.): neįprastai aukštas ir platus. Praktiškai galvota – apie viduje esančių mansardų (jų ne viena) erdvę.

 

Pietų fasade (4 nuotr.) uždaras priebutis su skardiniu trišlaičiu stogeliu. Gražus ir simboliškas šio priebučio švieslangis (5 nuotr.): kas paneigs saulės ir lango ryšį? Šiame fasade du tūriniai ūkiškai stambūs stoglangiai, – mansardose turi pakakti šviesos.

Taigi buvo pastatytas talpus gyvenamasis, skirtas ne dviem trim butams, su erdviomis ir šviesiomis mansardomis namas.

Aleksandro Stabrausko nuotraukos: fotografuota 2009 m. (1–3 ir 5 nuotr.) ir 2017 m. (4 ir 6–8 nuotr.)

Kategorijos: Architektūra, Etninė kultūra, Etninės kultūros paveldas, Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas, Kultūra, Kultūros paveldas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *