Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Seimo Kultūros komitete pristatydama 2016 m. veiklos ataskaitą, supažindino su Paveldo komisijos prioritetinėmis veiklos kryptimis, inicijuojamomis naujovėmis, primirštų klausimų aktualizavimu ir ateities siekiais. Ne kartą spaudoje paviešintas teiginys, jog valstybės kultūros paveldo apsaugos politikoje privalu kurti efektyvesnę paveldosaugos strategiją, įgauna pagreitį. Pasibaigę metai paženklinti ne tik pokyčių Paveldo komisijoje, bet ir naujų iššūkių panaudojant užsienio valstybių patirtį Lietuvoje.
Paveldo komisija, 2016 m. aktualizuodama Vietos bendruomenių metus, kartu su kadenciją baigusiu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu organizavo apskrituosius stalus su Vilniaus r., Šalčininkų r., Utenos r., Molėtų r., Zarasų r., Anykščių r. vietų bendruomenėmis, siekdama stiprinti jų vaidmenį saugant kultūros paveldą. Atsiliepdama į vietos gyventojų pastangas išsaugoti ir naudoti jiems aktualius kultūros paveldo objektus, Paveldo komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos savivaldybes, ragindama pritaikyti nykstančius, bet valstybės saugomus pastatus bendruomenių reikmėms, remti turizmo informacinių centrų steigimą kultūros paveldo objektuose.
Bendruomenių potencialas, ką Paveldo komisijos paraginti įrodė buvusios Lauryno Radžiukyno mokyklos likimui neabejingi alytiškiai, Utenos rajone esančių Sudeikių bendruomenė, nuteikia optimistiškai. Akivaizdu, jog bendruomenių įtaka paveldosaugos procesuose nuolat didės.
Europos Taryba, siekdama demokratijos įtvirtinimo ir visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro mieste Portugalijoje pakvietė valstybes nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją, kuria siekė įtvirtinti neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą. Nors Lietuva Europos Tarybos nare tapo 1993 m., į Faro konvenciją politiniame lygmenyje žiūrima atsainiai. Kita vertus, Lietuvoje „auga“ aktyvios, įvairiais būdais paveldosaugos procesuose dalyvaujančios bendruomenės, kurioms rūpi kultūros paveldas.
Paveldo komisijos pirmininkė atstovavo Lietuvai 2016 m. vykusiame Europos Tarybos pasitarime dėl Faro konvencijos įgyvendinimo valstybėse narėse, o šiais metais tęsia derybas su Europos Tarybos atstovais dėl praktinio seminaro, skirto konvencijos nuostatoms, organizavimo Lietuvoje. Norisi tikėti, jog tik laiko klausimas, kuomet Lietuvos Respublika pasirašys šį svarbų dokumentą ir prisijungs prie pažangiai ir moderniai mąstančių valstybių.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, itin prasminga surinkti ir susisteminti informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Dar 2003 m. priimtas Vyriausybės nutarimas dėl svetur esančio paveldo paieškos, įgyvendinamas vangiai. Paveldo komisijos 2016 m. pradėtas informacijos rinkimo apie šį kultūros paveldą darbas sulaukė politikų dėmesio ir palaikymo.
Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, visomis Lietuvos Respublikos atstovybėmis ir lietuvių bendruomenėmis užsienyje, muziejais, bibliotekomis, archyvais ir kitomis organizacijomis, surinkta informacija nekilnojamąjį kultūros paveldą ir kilnojamąsias vertybes Rusijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Austrijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, Argentinoje, Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje, JAV, Brazilijoje, Danijoje, Kinijoje, Suomijoje, Estijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Airijoje, Vengrijoje, Kazachstane ir Šveicarijoje. Atskiros analizės reikalauja ir iškilių lietuvių tautybės asmenybių veikla užsienyje. Įvykdyti darbai tėra pirmasis užsienyje esančio paveldo tyrimo etapas, kurio rezultatai bus pristatyti šiuo metu kuriamoje duomenų bazėje.
Bendri darbai Paveldo komisiją ištisus metus siejo su Kultūros ministerija. Ypač sėkmingas bendradarbiavimo rezultatas – surengta mokslinė konferencija „Pažangi architektūros paveldo apsauga: misija (ne)įmanoma?“, kurioje ieškota atsakymų į pastaruoju metu keliamą klausimą, kaip reikėtų efektyvinti kultūros paveldo apsaugos strategiją. Kultūros paveldo apskaitos procesai vyksta gana lėtai, daugelis kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, neturi nustatytų vertingųjų savybių, kai kurios kultūros vertybės yra nepakankamai įvertintos, kitos – pervertinamos. Konferencijos metu dažnai nuskambėdavo siūlymas koreguoti kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose vis dar esama teisinių spragų. Paveldo komisija, šiuo metu inicijavusi teisės aktų keitimą, tikisi, kad konferencijos metu išsakytos problemos ir pateikti siūlymai ne tik ras savo vietą planuojamame moksliniame leidinyje, bet ir taps įvykdytais darbais.
Kita vertus, ne visi darbai vyko sklandžiai. Užsitęsęs tarpinstitucinis ginčas dėl Kuršių nerijos parengtų planavimo dokumentų iki šiol daro žalą valstybei ir jos paveldui. Paveldo komisija, pristatydama praeitų metų veiklą, atkreipė Seimo Kultūros komiteto dėmesį, jog būtina kuo skubiau spręsti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo klausimus.
Paveldo komisija 2017 m. prisijungė prie kultūros paveldo šaukliu laikomos, paveldo apsaugos politiką Europos mastu formuojančios ir įgyvendinančios Europa Nostra organizacijos. Ateinančiais metais Paveldo komisija sieks objektyviai vertinti kultūros paveldo problemas, laiku prognozuoti galimas jų pasekmes, nebijos pokyčių bei išliks pagrindine valstybės institucija, galinčia pateikti visapusiškų įžvalgų siekiant paveldosaugos srities skaidrumo bei objektyvumo.
