Tarp į Kretingą grįžtančių Tiškevičių asmeninių daiktų – ir vertingas dienoraštis (0)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). P. Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). P. Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Kretingos muziejus pasipildė asmeniniais Tiškevičių daiktais, kurių susigrąžinimas kainavo 27 tūkstančius eurų. Šie daiktai itin vertingi norint daugiau sužinoti apie šiuos miesto puoselėtojus, o tarp įsigytų vertybių galima išvysti ir dienoraštį.

Įsigytos Tiškevičių kultūros vertybės priklausė dviem giminės kartoms. Pirmajai grupei priskiriami 1855–1890 m. datuojami Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių asmeniniai daiktai, o antrajai – jų vyriausio sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus šeimos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio naudoti daiktai.

Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų šeimos kilusios Sofijos Horvataitės (1838-1919) 1857-1858 m. kelionės su motina ir seserimis po Vakarų Europą (Prancūziją, Šveicariją) dienoraštis, o taip pat su juo išlikusi tekstilės ir metalosiūlais bei spalvotais stiklo karoliukais puošta žąsies plunksna, kuria mergina užrašė dienoraštyje savo įspūdžius. Kelionės metu Sofija mokėsi Vakarų Europos aristokratų etiketo ir manierų, ruošėsi būsimai santuokai su grafu Juozapu Tiškevičiumi (1835-1891), už kurio ištekėjo 1860 m. birželio 29 d. tėvo rezidencijoje Barbarovo dvare (Baltarusija).

Atitekėdama į Lentvarį (vėliau persikeldama į Kretingą) Sofija su kraičiu parsivežė stalo įrankių komplektą, iš kurio išliko pora apie 1859 m. Varšuvoje brolių Henebergų metalo dirbinių gamykloje išlietų ir „Fraget“ galvanizacijos laboratorijoje sidabruotų valgomųjų šaukštų, ant kurių koto išgraviruoti jaunosios inicialai „HS“ (t. y., Horwatt Sophie). Juozapo Tiškevičiaus jaunystės laikus mena 1859 m. kovo 19 d. vardadienio proga artimųjų žmonių jam dovanoti XIX a. pirmosios pusės Vokietijos meistrų pagaminti ir storu sidabro sluoksniu dengti bokalas su dangeliu ir padėklas. Jie puošnūs, gausiai dekoruoti reljefiniais augaliniais, antropomorfiniais ir zoomorfiniais ornamentais. Ant bokalo sienelės pavaizduotos Vokietijos miestelyje vykstančios pokylio scenos, o ant dangtelio – per pokylį pavargęs ir pievoje užsnūdęs pilvotas vyriškis su bokalu rankoje. Ant dugno išgraviruota 1859 m. kovo 19 d. data ir grafo Juozapo Tiškevičiaus inicialai „JHT“ (t. y., Józef Hrabi Tyszkiewicz).

Sofiją ir Juozapą Tiškevičius mena nenustatytų Rusijos imperijos meistrų 1855-1856 m. pagaminti trys sidabriniai arbatiniai šaukšteliai ir dvi 1888 m. pagamintos, auksuotos bei augaliniais ornamentais graviruotos sidabro taurelės su ąselėmis. Ant šaukštelių kotų ir taurelių sienelių išgraviruoti inicialai „J. S.“ (t. y., Joseph. Sophie.). Po inicialais ant taurelių esantis lenkiškas įrašas „19 Marca 1890“ liudija, kad taureles Juozapui Tiškevičiui jo vardadienio ir gimimo 55-mečio proga 1890 m. kovo 19 d. dovanojo žmona Sofija.

Po Juozapo ir Sofijos Tiškevičių mirties asmeninius jų daiktus kaip šeimos relikvijas saugojo Kretingos dvarą paveldėjęs vyresnysis sūnus Aleksandras Tiškevičius, kuris 1887 m. Aušros Vartų koplyčioje Vilniuje susituokė su Gelgaudiškio dvare rezidavusio vieno turtingiausių Lietuvoje dvarininkų, Kauno apskrities bajorų maršalkos Stanislovo Puslovskio vienturte dukterimi Marija Puslovskaite (1866-1939). Jiedu susilaukė dešimties vaikų, iš kurių du vaikus – dukrą Oną Mariją ir jauniausią sūnų Jurgį – mena išsaugoti auksiniai kryželiai su donaciniais įrašais. Onos Marijos Tiškevičiūtės donacinis įrašas „Anna Marija 17 Lipca 1897 roku“ liudija, kad tėvai kryželį jai įteikė gimimo dieną. Iki šiol tikslesnių biografinių duomenų apie Oną Mariją neturėjome. Įrašas leidžia mums pasakyti, kad ji gimė 1897 m. liepos 17 d. Sprendžiant iš to, kad kryželį saugojo tėvai ir jis nėra nunešiotas, manoma, kad mergaitė anksti iškeliavo į Anapilį.

Kretingosmuziejus.lt nuotr.

Kretingosmuziejus.lt nuotr.

Iš kitų sugrįžusių kultūros vertybių reikia paminėti XVIII amžiumi datuotiną ir XX a. pradžioje perdirbtą auksuotą sidabro ženklelį su Lenkijos herbu, apiplyšusį ir į paskutinę kelionę su grafu neiškeliavusį Aleksandro Tiškevičiaus kelioninį lagaminą, grafų Tiškevičių ūkinių raktų ryšulį nuo ūkinių patalpų, indaujų, spintų ir skrynių spynų, dvare saugotą gydytojo lagaminėlį ir vaistininko komplektą, kurį sudaro Moriso Stiassnie firmos Paryžiuje pagamintas medicininis mikroskopas su mediniu dėklu, brolių Musterių bendrovėje Vokietijoje gamintos ir Rusijos imperijos rinkai skirtos vaistų svarstyklės, spiritinė lemputė vaistams kaitinti (gaminti), Vokietijoje pagamintas keramikinis kaušelis skystiems vaistams matuoti bei medinė dėžutė.

Įsigytos kultūros vertybės šių metų pradžioje buvo inventorizuotos, nufotografuotos, nuskenuotos, detaliai aprašytos ir įtrauktos į Kretingos muziejaus istorinės buities ir ikonografijos rinkinius. Baigus jų skaitmeninimą, viešinimui skirta informacija paskelbta Lietuvos integralioje muziejų informacijos sistemoje (LIMIS).

Šiuo metu pradėta kurti atnaujinamos Kretingos dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos koncepcija, kurią įgyvendinus su sugrįžusiais grafų Tiškevičių asmeniniais daiktais ir relikvijomis galės susipažinti visi muziejaus lankytojai.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: