Valdovų rūmuose vyks prof. S. Sondeckio atminimui skirtas vakaras ir koncertas (0)

Saulius Sondeckis | rengėjų nuotr.

Vasario 7 d. 18 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks vakaras-koncertas „Pašauktas muzikai“ skirtas profesoriui Sauliui Sondeckiui atminti.

Šio vakaro rengėja yra Maestro S. Sondeckio žmona Silvija Sondeckienė, puiki violončelininkė, garsiojo Mstislavo Rostropovičiaus mokinė paskyrusi savo gyvenimą šeimai ir vyro karjerai.

Pagerbti iškilaus Maestro atminimą atvyks visas būrys pasaulinio muzikinio elito atstovų, tik šiam renginiui suburtas S. Sondeckio kamerinis orkestras, kuriam diriguos prof. Juozas Domarkas. Trumpai apie atlikėjus: Zacharas Bronas (Захар Брон) – pasaulinio elito žvaigždė, tarptautinio Karalienės Elžbietos (Queen Elizabeth) smuikininkų konkurso Briuselyje bei Vieniavskio (Wieniawski) smuikininkų konkurse Poznanėje laureatas, nuolat koncertuojantis žymiausiose pasaulio koncertų salėse, Vienos muzikos draugijos (Musikverein), Tokijo Santori salėje ir eilėje kitų. Legendinis smuiko profesorius, fenomenalus pedagogas ir įkvepiantis atlikėjas. Jis išugdė eilę smuiko žvaigždžių: Vadimą Repiną, Maksimą Vengerovą ir daugelį kitų. Prof. Z. Bronas yra vienas iš kelių dėstytojų pasaulyje, sukūręs savo paties išskirtinę dėstymo sistemą.

Sergejus Nakariakovas (Сергей Накаряков) – vienas iš penkių gabiausių ir įtakingiausių trimitininkų pasaulyje. Atlikti ilgas ir sudėtingas frazes jam padeda ypatinga kvėpavimo technika, naudojama kai kurių pučiamųjų instrumentų atlikėjų.

„Ši technika vadinama „cirkuliaciniu/grandininiu kvėpavimu“ ir padeda man atlikti ilgas melodines linijas – leidžia įkvėpti oro, nenutraukiant muzikos tėkmės“, – sako S. Nakariakovas.

Koncerte kaip solo atlikėja gros trimitininko Sergejaus Nakariakovo partnerė-koncertmeisterė Marija Mejerovič iš Belgijos. Ji – gabi pianistė, koncertuojanti atlikėja visame pasaulyje.

Rusų kilmės JAV pianistė Julija Zilberkvit (Юлия Зильберквит, Julia Zilberquit) pelnė kritikų pripažinimą kaip solistė, kamerinės muzikos įrašymo menininkė po Cezario Franko (César Franck) simfoninės poemos „Les Djinns“ fortepijonui ir orkestrui su Leono Botstaino (Leon Botstein) ir JAV simfoniniu orkestru atlikimo Karnegio salėje (Carnegie Hall) 2012 metais. Talentinga pianistė koncertuoja didžiausiose pasaulio scenose Vienoje, Prancūzijoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Niujorke ir kt.

Koncerte dalyvaus ir jauna gabi smuikininkė Rolanda Ginkutė – tarptautinių A. Glazunovo, S. Sondeckio, B. Dvariono, J. Kociano konkursų laureatė, karalienės Mortos premijos laimėtoja bei Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globojama jaunoji menininkė. Programoje skambės J. S. Bacho, F. Šuberto, D. Šostakovičiaus, M. Ravelio kūriniai.

Saulius Sondeckis (1928–2016) | wikimedia.org nuotr.

S. Sondeckis gimė ir mokėsi Šiauliuose, studijavo Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje ir Maskvos konservatorijoje.

Iki 2004 m. vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui, kurį subūrė 1960 m. Vėliau buvo kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ kviestinis dirigentas, Baltijos kamerinio orkestro vadovas. Maestro buvo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais bei visa eile kitų Lietuvos ir užsienio šalių įvertinimų.

Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S. Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3.000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvo – Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) įkūrėjas, ilgametis jo meno vadovas ir dirigentas S. Sondeckis diriguoti pradėjo 1955-aisiais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrui. Didžiausias laimėjimas su šiuo kolektyvu buvo pasiektas 1976 m. – Berlyne pelnytas Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurso aukso medalis. Įteikdamas apdovanojimą, didysis Maestro pasakė: „Kol matau tokius orkestro ugdytojus, neabejoju muzikos ateitimi“.

S. Sondeckio įkurto LKO tarptautinis pripažinimas prasidėjo 1976-aisiais, kai kritika labai palankiai atsiliepė apie jo pasirodymą Echternacho festivalyje Liuksemburge. Nuo šios scenos kolektyvui atsivėrė garsiausių salių durys, o autoritetingi specialistai (J. W. Hartnackas, „Grosse Geiger unserer Zeit“, „Atlantis Verlag“ ir kt.) kolektyvą priskyrė prie aukščiausios klasės šio žanro orkestrų pasaulyje.

S. Sondeckis dirigavo Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Taivano orkestrams, tarp jų ir pasaulinio garso kolektyvams – Berlyno filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Paryžiaus radijo ir televizijos, Belgijos nacionaliniam bei kitiems. Kūrybinė draugystė dirigentą siejo su geriausiais Rusijos orkestrais, keletą metų jis dirigavo Sankt Peterburgo filharmonijos orkestrui, su šiuo kolektyvu gastroliavo Japonijoje. 1988 m. jis ėmėsi vadovauti Sankt Peterburgo konservatorijos studentų orkestrui, žinomam kaip „Sankt Peterburg Camerata“ ir priklausančiam Ermitažo muziejui. Kaip patyręs pedagogas jis buvo kviečiamas vadovauti įvairių festivalių jaunimo orkestrams.