Įsteigta kultūros ministerijos kolegija (4)

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kultūros ministerijoje nuo Naujųjų metų pradeda veikti patariamoji institucija  – ministerijos kolegija. Kolegijos tikslas –  patarti kultūros ministrei kultūros politikos bei kultūros valdymo klausimais. Ją sudarys ministrės politinio pasitikėjimo komandos nariai, ministerijos kancleris bei kultūros  žinovai iš Lietuvos ir užsienio.

„Ministerijos kolegijos atsiradimas  –  tai ypatinga plano dalis, kuria siekiama pertvarkyti Kultūros ministeriją iš tvarkančios kultūros lauką į jam tarnaujančią. Todėl renkantis Kolegijos narius man buvo ypatingai svarbu meno ir kultūros vadybos bei valdymo patirtis, jautrumas regionų savitumui bei tarptautinio konteksto išmanymas“, –   teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson).

Tikimasi, kad įkūrus ministerijos kolegiją iš esmės bus svarstomi sunkiai išsprendžiami kultūros valdymo klausimai. Kaip teigia kolegijos narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė, „Bedėstydama kultūros politiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pastebiu, kad kasmet studentams tenka pasakoti apie tas pačias, gerokai įsisenėjusias Lietuvos kultūros politikos ir valdymo problemas. Jos Lietuvoje iki šiol buvo sprendžiamos kartkartėmis ir dažniausiai priklausė nuo kai kurių politikų užgaidų. Panašu, kad šiuo metu klostosi palanki padėtis  ir bus iš esmės sprendžiamos  įsisenėjusios problemos“.

Steigiant kolegiją atsižvelgta  į tai, kad joje būtų atstovų  iš Lietuvos regionų ir žinovų iš užsienio. Kauno bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė, pakviesta prisijungti prie kolegijos, teigė: „Kurti ir įgyvendinti tarptautinius kultūros renginius Lietuvoje yra sudėtinga, o dar kebliau, jeigu tie renginiai vyksta ne Vilniuje. Institucinio įvertinimo, pamatuojamo adekvačiu finansavimu, šalies mastu tenka siekti daug sudėtingiau nei tarptautiniu. Todėl ministrės noras suburti visuomeninę kultūros kolegiją, kurioje dalyvautų kultūros žinovai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, yra viltingai nuteikiantis ir vertas palaikymo“.

Tam, kad  naujų kultūros valdymo būdų reikia ieškoti kitur nei įprasta, pritaria ir Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus vyriausiasis kuratorius Andersas Kreugeris, taip pat sutikęs prisijungti prie kolegijos. Anot jo, „Šiais laikais kultūra ir kultūros politika yra ypač svarbios tuo, kad  ne tik padeda stebėti visuomenės vystymąsi, bet ir kelia  psichologinio saugumo jausmą, skatina vienytis bendrai veiklai. Labai džiaugiuosi galėsiąs savo patirtimi tarptautinėje meno erdvėje pasidalinti ir Lietuvoje, šalyje, kurioje teko ilgai gyventi ir dirbti, ir su kuria iki šiol išlaikiau glaudžius ryšius.“

Kolegijoje bus svarstoma svarbiausi ministerijos veiklos klausimai, aptariama pagrindinės ministerijos veiklos kryptys, stebima, kaip ministerija atlieka funkcijas ir įgyvendina uždavinius. Bus išklausomi ministerijos administracijos padalinių, ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų pranešimai ir ataskaitos, sprendžiami darbo planavimo ir kiti klausimai. Pirmasis kolegijos posėdis įvyks sausio 6 d.

Ministerijos kolegija Kultūros ministerijoje įkurta pirmą kartą istorijoje. Ją sudaro kultūros ministrė, viceministrai ir ministerijos kancleris, kolegijos nariais paskirti šie kultūros ir meno žinovai:

Elona Bajorinienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanė;

Vytautas Balčiūnas – Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas;
Goda Giedraitytė – VšĮ „Klaipėdos šventės“ meno vadovė;
Karolina Jakaitė – Vilniaus dailės akademijos lektorė;
Giedrė Kadžiulytė – leidyklos „Apostrofa“ direktorė;
Virginijus Kinčinaitis – Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas;
Anders Kreuger – Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus vyriausiasis kuratorius,
urnalo „Afterall“ redaktorius;
Mindaugas Kvietkauskas –  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius;
Faustas Latėnas – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys;
Rasius Makselis – Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas;
Vytautas Michelkevičius – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos meno vadovas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tarybos narys;
Rūta Prusevičienė – Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė;
Rein Raud – Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras;
Rūta Stanevičiūtė – Kelmickienė  – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė;
Daina Urbanavičienė – Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė;
Irena Veisaitė – germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė;
Virginija Vitkienė – Kauno bienalės meno vadovė.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Taip:

    Kad tik ši ,,Kolegija” Lietuvos kultūros politiką nenukreiptų nūdienos liberalizmo klystkeliais.Raginčiau ypatingą dėmesį skirti lietuvių kultūros,jos kūrybos vystymuisi ir sklaidai,nes šiandien šios sritys yra užgožtos ,,europietiškos-pasaulinės ” kultūros vertybių sklaidos.

  2. viskas aišku:

    Jeigu kolegijoje tokie veidai, kaip bajorinienė – VEKS’o dalyvė, veisaitė ir urbanavičienė – tuomet viskas aišku, kokios krypties bus imamasi, ogi tos pačios neaiškios liberastinės krypties. Tuomet Kultūros ministerija nieko gero nenuveiks, nes bus įstatyta į senas vėžes.

  3. Vaidas:

    Kodėl niekas neatstovauja etninės kultūros lauko?
    Kaip buvo taip ir liko – etninė kultūra modernėjančiame kultūros lauke lieka pakraštyje.

    • brangusai,
      laukas viename vamzdyje tilpęs…
      jį ir atstovauja
      šaun-
      ioji pulkelė (net pulku neįsivardint:
      “institucija – ministerijos kolegija” )
      🙁 🙁 🙁 🙁
      visiška antžodiška, kalbažudiška
      – visa gvelbt su paluckdemoniškai
      šima-zuokiška savivale (SAVI-valda???) likusi,

      kaip Anykįčių šilo epe… VIEN VAMZDŽIAIS NUPLIKUSIAIS S T Y R O
      “kultūros ministerijos kolegija” …išlietuvinta, per-
      gryninta ir… nuetnokultūrinta,
      BET

      …įsteigta 🙂

      (gal kada nors ir tą paks-zuok-paluck-šimašinę gėdą-vamzdį peraugs;
      o kol kas
      “V a m z d y n a s skambus” antžodžių /lyg antsnukių/ ant mūsų kalbos:
      fakulteto dekanė;
      direktoriaus p,
      akademijos lektorė;
      direktorė;
      galerijos kuratorius,
      redaktorius;
      instituto
      akademijos kolonijos
      tarpdisciplininio
      nacionalinės
      universiteto
      profesorė
      germanistė, teatrologė,
      Atviros Lietuvos fondo
      …bienalės )

      Ir bent
      Goda Giedraitytė
      Faustas Latėnas
      Daina Urbanavičienė
      be tų “antsnukių” – svetimžodiškai žusikiškųjų iškabų;
      nors “kultūriškai prikomponuoti” šioj kompozicijoj.
      Ech, ech, ech, ch ch… ch…e ..e

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *