Patyriminiai mokymai ir naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos (0)

14502782_311726895874901_6845504497503461943_n

Vaikų dienos centre “Navininkai” | VDC “Navininkai” nuotr.

Antrojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro (VDC) „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – pranešti plačiajai visuomenei apie projekto, skirto rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms, vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.

Patyriminiai mokymai ir naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos, anot Vaikų dienos centro „Navininkai“, gali gerokai prisidėti prie rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovės kūrimo, bendravimo, savitarpio supratimo lavinimo.

Patyriminis mokymas – žinios ir gebėjimai, kuriuos galima pritaikyti kasdieniame gyvenime

Patyriminis, arba patirtinis, mokymas – tai organizuotas procesas, kurio metu per tiesioginį patyrimą įgyjama žinių, ugdomi gebėjimai, kuriuos vėliau galima pritaikyti realiame gyvenime. Tai mokymas arba mokymasis veikiant, kai besimokantieji įgauna įgūdžių, žinių, ugdo gebėjimus ir vertybes iš savo, o kartais ir kitų patirties.

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto profesorės Giedrės Kvieskienės teigimu, pastaraisiais metais atsiranda bandymų patyrimu grįstus metodus taikyti visose suaugusiųjų ugdymo srityse.

„Patirtinis mokymas susideda iš kelių svarbių elementų. Pirmiausia tai organizuotas procesas. Gyvenime daug išmokstame spontaniškai, iš atsitiktinės patirties, kuri pasirodo reikšminga ir kurią apmąsčius pavyksta suformuluoti naudingas išvadas. Tačiau kai kalbame apie patirtinį ugdymą, turime omenyje ugdymo tikslu kryptingai organizuotą procesą. Antra, tai tiesioginė patirtis. Kiekvienas mokosi iš asmeninės patirtinio ugdymo metu įgyjamos patirties. Viskas vyksta bandant čia ir dabar – tiesiogiai kuriant, konstruojant, patiriant, dalyvaujant tam tikrose kūrybinėse ir edukacinėse veiklose“, – pasakoja G. Kvieskienė.

Be to, patyriminio mokymo dėka konstruojamos žinios ir įgūdžiai. „Kiekvienas asmuo yra unikalus ir remdamasis savo patirtimi, naudodamas savo terminus ir patirties organizavimo, įvardijimo būdus konstruoja savas įžvalgas ir išvadas. Kitaip tariant, asmuo žinias perima ne iš eksperto ar knygos, o žinojimą kuria pats. Todėl patirtiniame ugdyme dažniausiai neprognozuojama, ko tiksliai kiekvienas asmuo išmoks ir kokių pokyčių įvyks“, – aiškina G. Kvieskienė.

Galiausiai gebėjimas reflektuoti asmeninę patirtį, ją analizuoti ir ja remtis tolesniuose veiksmuose yra viena svarbiausių žmogaus kompetencijų. Cikliškumu paremtas ugdymo metodas moko kritiškai mąstyti, padeda ir ugdytoją, ir ugdytinį įtraukti į aktyvų dalyvavimą ugdymo procese ir užtikrina, kad asmens tobulėjimas neapsiribotų tik dalyko žinių perteikimu ir įgijimu, bet drauge stiprėtų ir formuotųsi brandi asmenybė.

Kaip veikia patirtinis mokymas?

Patirtinio ugdymo veiklos – tai veiklos, kuriose gali aktyviai dalyvauti kiekvienas patirtinio ugdymo proceso dalyvis. Dažniausiai siekiant didesnio dalyvių įsitraukimo, susidomėjimo ugdymo procesu, parenkamos patrauklios, nekasdienės veiklos. Naujumo elementas veikloje padeda patyrimo dalyviams pakeisti nusistovėjusius stereotipus apie save ir kitus. Neapibrėžtumas, naujumas skatina mokytis, ieškoti naujų elgesio būdų.

Integruojant patirtinį mokymą į ugdymo procesą, apmąstant tam tikrą patirtį, ją analizuojant ir vyksta ugdymas. „Įvardijimas, ką pastebėjome, kokių jausmų ir minčių mums tai sukelia, prie kokių įžvalgų ar išvadų tai veda, – visa tai ir yra ugdymas. Skirtingi tos pačios grupės asmenys, būdami toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, atlikdami tą pačią veiklą, atkreipia dėmesį į skirtingus jiems svarbius dalykus, formuluoja sau svarbias išvadas. Patirtinio ugdymo literatūroje šis ugdymo proceso etapas vadinamas patirties refleksija. Paskutinis patirtinio proceso etapas vadinamas įžvalgų integravimu, kai proceso metu suformuluotos išvados susiejamos su įprastine veikla arba elgesio būdais, pagal jas siekiama koreguoti savo elgesį ar reakcijas, jeigu asmeniui to reikia“, – teigia G. Kvieskienė.

Kodėl verta rinktis patirtinį ugdymą?

Patirtinis mokymas arba mokymasis turi begalę pliusų. Vienas svarbiausių – mokymasis tampa įdomus ir prasmingas pačiam besimokančiajam, nes sava patirtis kiekvienam svarbiausia. Be to, savos patirties refleksija, analizė labai naudinga mokymosi kokybės prasme, nes suteikia galimybę turimą patirtį peržiūrėti, atnaujinti, sisteminti, plėtoti, o prireikus net ir keisti.

Be kita ko, patirtinis mokymas ar mokymasis atitinka svarbiausius didaktinius principus. „Pradėkime nuo to, kad tokio proceso metu vyksta nuoseklus ėjimas nuo žinomų dalykų prie nežinomų, nuo artimo prie tolimo. Remiantis patirtimi nežinomi dalykai susiejami su žinomais, jau patirtais, taip kuriant naują individualų žinojimą. Toks ugdymo būdas prieinamas visiems – konstruojant žinojimą iš jau turimų žinių ir patirties, lengviau įsisavinti naują informaciją, ugdyti naujus gebėjimus. Be to, skirtingose aplinkose ir situacijose ir skirtingu laiku įgyta patirtis sujungiama, susiejama tarpusavyje, todėl geriau įsimenama ir dažniau naudojama“, – aiškina G. Kvieskienė.

Tradicinį mokymo procesą pakeitus patyriminiu, besimokantysis skatinamas geriau pažinti save kaip asmenį ir tam tikros srities atstovą, išplečiamos mokymosi galimybės, nes mokymosi procese remiamasi visų dalyvaujančiųjų patirtimi. Besimokantieji skatinami aktyviai dalyvauti mokymosi procese – analizuoti savo patirtį, ja dalytis, lyginti, ugdomos mokymo ir mokymosi kompetencijos.

Dažniausi, anot G. Kvieskienės, patirtinio mokymo metodai – išvykos, žygiai, simuliacinės veiklos, stovyklos, sportinės užduotys.

Šeimų įgalinimo mokymai skirti padėti kurti sėkmingus gyvenimo scenarijus

2016 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas VDC „Navininkai“ vaikus ir jų šeimos narius sukvietė į šeimų įgalinimo mokymus Tamošavoje.

,,Šeimos įgalinimo mokymai buvo skirti padėti vaikams ir jų šeimų nariams kurti sėkmingus gyvenimo scenarijus“, – tikino mokymų organizatorė VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentrė dr. Sigita Burvytė.

Mokymai, įgyvendinti pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą ,,VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“, įtraukė projekto vykdytojo ir partnerio esamų ir kuriamų dienos centrų vaikus bei jų šeimos narius. Anot S. Burvytės, į mokymus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta praktiniams užsiėmimams, buvo įtraukti ir patyriminiai mokymai.

Išgyvenimo ir mokymosi iš praktikos būdai – patys efektyviausi

Išgyvenimais ir žaidyba paremti mokymai rizikos grupės vaikams startavo šių metų gegužę. „Visos veiklos remiasi aktyviomis išgyvenimo, nuotykių ir mokymosi iš praktikos (angl. learning by doing) metodika. Ne veltui sakoma, kad patirtis – geriausia mokytoja, todėl mokymasis dalyvaujant, išgyvenant, žaidžiant vaidmeninius, socialinius žaidimus yra itin veiksmingas“, – pasakoja prof. dr. G. Kvieskienė.

Mokymuose dalyvavusios Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai džiaugiasi nauja patirtimi ir teigia, kad įgijo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. „Net 50 vaikų turėjo galimybę dalyvauti mokymuose, kurie labai svarbūs stokojantiems mokymosi motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis. Mokiniai mokėsi išsakyti nuomonę, išklausyti ir išgirsti draugus, ieškoti bendrų sprendimų nesutapus nuomonėms. Reikėjo parodyti ne tik kūrybiškumą, bet ir spręsti konfliktus bendradarbiaujant“, – pasakojo mokyklos direktorė Vajonė Strimaitienė.

Projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ įgyvendinimo metu organizuotos 6 interaktyvios edukacinės išvykos, tarp jų – išgyvenimo žygis, edukacinės pamokos istorinėse Lietuvos vietose ir amatininkystės pamokos.

Surengti 6 netradiciniai patyriminiai užsimėmimai

Projekto metu surengti 6 interaktyvūs edukaciniai užsiėmimai, kurie vienareikšmiškai atskleidė, jog geriausia mokymosi aplinka yra gyvenimiškos edukacijos poreikiams pritaikyta aplinka, kurią vaiko gerovės profesionalai paverčia interaktyvia klase. Tikimasi, jog Norvegijos gerąja patirtimi paremti netradiciniai patyriminiai užsiėmimai padės ateityje pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir sėkmingai projektuoti savo gyvenimą.

Pozityviosios socializacijos mokymai: vaikai mokėsi kurti pozityvius bendravimo santykius

VDC „Navininkai“ rizikos grupės vaikus ir jų šeimos narius surinko į pozityviosios socializacijos mokymus. „Navininkų“ savanoriai, socialinio darbo ir psichologijos specialistai į 6 dienas trukusius mokymus Tamošavoje, Trakų rajone, įtraukė projekto vykdytojo ir partnerio esamų ir kuriamų dienos centrų vaikus bei jų šeimos narius. Beveik 50 vaikų ir jų tėvų mokėsi kurti pozityvius bendravimo santykius, buvo skatinami pajusti atsakomybę ir būti bendruomeniški.

Anot Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto profesorės G. Kvieskienės, sumanioji edukacija atsiranda tada, kai sumaniai panaudojama artimiausia ekologinė aplinka, susitariama dėl bendrų taisyklių, kai partnerystė, bendrystė ir pasitikėjimas dera dėl bendro gėrio.

„Mokymuose kiekvieną dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama asmenybių savybėms ugdyti, pavyzdžiui, tarpusavio pasitikėjimui ir supratingumui, drąsai, bendradarbiavimui ir komandiniams įgūdžiams“, – teigia G. Kvieskienė.

Atskirų mokymų metu buvo ugdomas rizikos grupės šeimų tėvų domėjimasis vaikų poreikiais, o komandiniai užsiėmimai skatino geresnį įsiklausymą ir bendradarbiavimą tiek šeimoje, tiek grupėje.

„Šie mokymai nebuvo tipiniai, nes vyko gamtoje, kur organizuota daug patyriminių užduočių. Mano nuomone, tai priminė vasaros stovyklą. Mokymuose dalyvavę vaikai buvo ne tik detaliai supažindinti su supančia aplinka, išbandyti jaunojo turisto mokyklėlėje „Kaip išgyventi gamtoje“, bet ir galėjo išgirsti apie išskirtinę Rytų kultūrą bei pasimokyti karatė meno“, – pasakojo mokymų organizatorė, VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Sigita Burvytė.

Veiklos įgyvendinamos pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“. Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje. Tikimasi, kad vaikų dienos centro organizuojami edukaciniai renginiai, mokymai, kuriamos naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos užtikrins rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę ugdant ateities kartas ir suteikiant reikiamą pagalbą.

Projektas finansuojamas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo, Lietuvos valstybės, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis. Projekto partneriai: vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“, Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla bei Norvegijoje įregistruota vaikų socializacija besirūpinanti organizacija „Boenheten As“.

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas VDC „Navininkai“ – socialinių paslaugų įstaiga, savo veiklą pradėjusi 2005-aisiais, tačiau oficialiai įregistruota 2007 m. Aukštadvaryje. Centras teikia kompleksines socialines ir ugdymo paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. „Navininkai“ ugdo vaikų socialinius – gyvenimo įgūdžius, organizuoja kryptingą vaikų laisvalaikio užimtumą, skatina pozityviąją socializaciją.

VDC „Navininkai“ vykdomas intensyvus ir kryptingas socialinis pedagoginis darbas su socialinės rizikos grupės vaikais ir jų šeimomis; skatinama vaikų pozityvioji socializacija, vykdoma socializacijos veikla, ankstyvoji prevencija, taip pat nusikalstamumo, žalingų įpročių prevencijos programos; teikiama kompleksinė socialinė pagalba vaikui ir šeimai, siekiama vaiko socialinės brandos ir gerovės.

Be to, VDC „Navininkai“ mokoma(si) gyventi visuomenėje; bendrauti ir bendradarbiauti; tikėti ir pasitikėti savimi, vertinti save; ieškoma būdų, skatinančių savirealizaciją; pateikiama mokymosi ir mokyklos lankymo motyvacijų; padedama integruotis į visuomenę, skatinamas gebėjimas prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje, mokoma sveikai gyventi; ugdomi socialiniai įgūdžiai.

Vaikų dienos centrą ,,Navininkai“ lanko patys įvairiausi vaikai – pirmokai ir jau baigiantys pagrindinę mokyklą, gyvenantys Aukštadvaryje ir augę gretimuose miesteliuose, kilę iš gausių šeimų ir vienturčiai. Tačiau visus juos vienija tai, kad yra išradingi, jautrūs ir labai aktyvūs vaikai ir paaugliai, kuriems siekiame sukurti įdomesnes ir įvairesnes ugdymo ir laisvalaikio sąlygas.

VDC „Navininkai“ lankantys vaikai ir paaugliai lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Mokslo metais VDC suteikia erdvę vaikams susitikti po pamokų ir kartu su VDC darbuotojais rengti namų darbus. Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui – rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai. Skirtingų veiklų metu VDC lankantys vaikai bendradarbiauja tarpusavyje, stiprina socialines kompetencijas, lavina įvairius komandiniam darbui ir lyderystės ugdymui reikalingus gebėjimus.

VDC „Navininkai“ vertybės ir siekiai susieja įvairovę ir neformalų ugdymą. VDC siekia suteikti sąlygas individualiam tobulėjimui per platų spektrą vaikams siūlomų neformalaus ugdymo metodų ir ugdymo priemonių, per žaidimus, mokymus, kūrybines dirbtuves ir ekskursijas. Daug dėmesio skiriama tolerancijai ir bendruomeniškumui. VDC tikslas – sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti. Veiklos orientuotos į aktyvumą ir pozityvius įgūdžius. Svarbi VDC veiklų dalis skatina ne tik vaikų saviraiškos ir socialinių gebėjimų lavinimą, bet ir sveikos gyvensenos skatinimą, aktyvaus laisvalaikio praktikavimą ir bendrų gyvenimo įgūdžių stiprinimą.

Partneriai

Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ – nevyriausybinė organizacija, įkurta 1996 m. Vilniuje. Globos namai teikia socialinės globos paslaugas nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje. 2015 m. buvo įkurtas filialas Čižiūnų laikinosios globos centras Čižiūnų kaime (Aukštadvario seniūnija, Trakų rajonas), kuriame teikiamos socialinės globos paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, vaikų dienos centro paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams.

Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla – pirmoji originali tokio tipo edukacinė institucija Lietuvoje, darbą su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais pradėjusi 1993 metais. Mokykla skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12–18 metų vaikams. Jaunimo mokykla per įvairią praktinę veiklą teikia ne tik pagrindinį išsilavinimą, bet ir pradines darbo bei profesijos žinias, orientuojasi į visapusišką mokinio pažinimą, geranoriškus mokytojo ir mokinio santykius, palankaus mikroklimato sudarymą, skatinantį asmens vertės pajautimą.

„Boenheten AS“ – organizacija, registruota valstybėje donorėje Norvegijoje, nuo 2004 metų siekianti didinti rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę. „Boenheten AS“ rūpinasi rizikos grupės vaikais, kurie dėl susiklosčiusios situacijos negali gyventi šeimoje ar likti namuose. Organizacija teikia socialines, psichologines paslaugas, užkerta kelią galimam vaikų nusikalstamumui, alkoholio ir narkotikų vartojimui, prisideda sprendžiant įvairias rizikos grupės vaikų problemas.

Kategorijos: Saulės arkliukai, Ugdytojai ir ugdytiniai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *