Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus. 2017 metais pigsiančių prekių ir paslaugų bus daug mažiau, todėl infliacija paspartės dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, tikėtina, labai smarkiai didėsiančio alkoholinių gėrimų akcizo ir didesnės negu šiemet naftos kainos.
Maisto gaminiai 2017 metais turėtų brangti dėl didesnių kainų tarptautinėse rinkose ir dėl didesnių logistikos bei darbo jėgos sąnaudų negu šiemet. Pieno produktai veikiausiai dar brangs mūsų šalies parduotuvėse, nes jų kaina tebedidėja ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, sviesto kaina Europoje gruodį buvo 40 proc., sūrio 25 proc. didesnė negu prieš metus. Kita vertus, staigiai pabrangusios tokių pieno produktų kaip sviestas, grietinėlė ar sūris kainos skatins vėl didinti pieno gamybą pasaulyje, todėl nereikėtų nustebti, jei pieno produktų kainos nustotų augti kitų metų viduryje.
Mėsos kaina parduotuvėse ateinančiais metais turėtų būti aukštesnė negu šiemet. 2016 metais superkama iš augintojų galvijų ir paukščių mėsa Lietuvoje pigo, o kiaulių brango. Galvijų mėsos kaina krito dėl karvių bandų mažinimo Europoje susidariusios perteklinės mėsos pasiūlos, o vištienos pasiūla ir toliau smarkiai augo mūsų žemyne, pranokdama vartojimo mastą. Tačiau ateinančiais metais karvių bandos bus baigtos mažinti, o paukštininkystei vis didesnę grėsmę kels paukščių gripas, todėl sąlygos bus palankios mėsai brangti. Kiaulių supirkimo kaina per metus padidėjo net 25 proc. dėl atsiradusio šios mėsos trūkumo Europos Sąjungoje. Ateinančiais metais neprognozuojami drastiški kiaulienos kainų pokyčiai didmeninėje rinkoje, tad ir mažmeninėje rinkoje tikėtis kainų mažėjimo nereikėtų.
Tai, kad tarptautinė prekės kaina ne visada lemia galutinės mažmeninės prekės kainos svyravimą, rodo bananų pigimas ketvirtadaliu (vidutiniškai nuo 1,35 iki 0,99 euro) atidarius „Lidl“ prekybos tinklo parduotuves Lietuvoje. Vidutinė bananų importo kaina per metus sumažėjo tik 1 procentu – iki 69 euro centų už kilogramą, tad didžiausią įtaką mažesnei bananų kainai turėjo mažesnis prekybos antkainis. Panašu, kad ši „Lidl“ strategija, kurios tikslas buvo ne padidinti bananų vartojimą, o sulaukti dėmesio ir priversti pirkėją užsukti į parduotuvę dažniau, pasiteisino. Įdomu bus stebėti baltojo cukraus kainų pokytį, nes nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. bus panaikintos cukraus gamybos kvotos Europos Sąjungoje, todėl cukraus kainos svyravimai padidės ir labiau priklausys nuo pasaulinės rinkos tendencijų. Visgi cukrus Europoje artimiausiu laiku pigti neturėtų, nes ir po reformos įgyvendinimo bus nustatoma apatinė baltojo cukraus kainos riba.
Jeigu Seimas patvirtins pateiktą siūlymą nuo 2017 m. kovo 1 d. padidinti akcizo tarifą alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams 111 proc., tai lems gana smarkų šių gėrimų pabrangimą. Tikėtina, kad toks kainos šuolis sumažins oficialų alkoholio pardavimo mastą Lietuvoje, tačiau padidės atsivežamo iš kaimyninių šalių alkoholio kiekis. Pavyzdžiui, 0,5 litro alus pabrangtų apie 0,11 euro centų, arba 10-20 procentų (priklauso nuo alaus kainos). Taip pat nuo kovo 1 d. didės akcizas ir cigaretėms, todėl vidutiniškai cigarečių pakelio kaina padidės 16 euro centų, arba apie 5 procentus.
Degalų kainos degalinėse ateinančiais metais turėtų būti didesnės negu šiemet. Šių metų žaliavinės naftos „Brent“ kainos vidurkis bus apie 45 JAV dolerius už barelį, o ateinančiais metais SEB bankas prognozuoja kainos ne mažesnį negu 55 JAV doleriai už barelį vidurkį. Jeigu JAV doleris išliks stiprus euro atžvilgiu ir nebus didesnių pokyčių pačioje degalų didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje, vidutinė dyzelinio kaina degalinėse 2017 metais būtų apie 1,03 euro už litrą, arba 9 proc. didesnė negu šiemet. Brangesni degalai lemia ne tik didesnes kiekvieno žmogaus, besinaudojančio asmeniniu transportu, išlaidas, bet ir įmonių sąnaudų augimą, kuris daro įtaką ir galutinei prekių ar paslaugų kainai.
Tiesa, ne visi energetiniai ištekliai 2017 metais brangs. Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams ateinančių metų pirmą pusmetį liko nekeista, o elektros energijos kaina buitiniams vartotojams nuo 2017 metų pradžios sumažės beveik 5 proc. ir bus beveik 8 proc. mažesnė negu 2016 metų pradžioje. Elektros jungtis su Švedija ir mažesnė elektros gamybos savikaina labiausiai lėmė galutinės elektros kainos kritimą.
Dėl spartėjančios infliacijos neišvengiamai didės neigiamos gyventojų nuotaikos. Labiausiai nukentės mažiausias pajamas gaunantys asmenys, nes 2017 metais minimali alga nebus keliama, todėl, tikėtina, sparčiau augs aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų alga. Dėl didesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio iki 16 eurų padidėsiančią algą ar pensininkams 20 eurų augsiančią pensiją veikiausiai „suvalgys“ didesnės prekių ir paslaugų kainos, tad vartojimas palyginamosiomis kainomis kitais metais augs lėčiau negu šiemet.
Daugiau informacijos apie logistiką Lietuvoje: Vilniaus tranzitas
