Švietimo ekspertė: Teorinės paskaitos praranda savo prasmę

Kauno technologijos universitetas (KTU) rengiasi naujovėms. Sekdamas sėkmingais kitų pasaulio universitetų pavyzdžiais, KTU planuoja tobulinti bakalauro studijų programų modelį ir taip aukštąjį mokslą priartinti prie šiandieninių besimokančiųjų poreikių ir lūkesčių.

„Norime konkuruoti globaliai, o ne lokaliai, tad turime žiūrėti, kad mūsų universiteto studijų programos ir studijų sistema savo kokybe nenusileistų pažangiausiems pasaulio universitetams.

Šiuo projektu siekiame, kad bakalauro studijos būtų konkurencingos ir absolventai įgytų reikalingų kompetencijų šiandienos karjerai – antrepreneriškumo, pilietiškumo, kūrybiškumo, komunikabilumo, analitikos ir kitų dalykų. Taip pat, kad absolventai pasižymėtų proaktyvumu, sąmoningumu, ambicijomis bei IKT (informacinės komunikacinės technologijos, – red. past.), kalbiniu, moksliniu raštingumu“, – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

KTU akademinė bendruomenė stebėjo ir kruopščiai analizavo Europos bei pasaulio universitetų patirtį, tyrė, kaip formuojamos bakalauro studijos, kurias palankiausiai vertintų tiek studentai, tiek pati mokslo įstaiga, rinkos atstovai. Norima, kad studentai aiškiai suvoktų, kodėl  studijuoja atitinkamus dalykus ir kaip tai siejasi su jų profesinio, socialinio gyvenimo kokybės didinimu.

Bakalauro studijų atnaujinimo projekte numatytas programų konsolidavimas. Siekiama, kad studentas įstotų į gana plačią bakalauro studijų programą ir vėliau, artimiau susipažinęs su savo sritimi, pasirinktų sau tinkamiausią specializaciją ir būtent joje tobulėtų.

Panašiu mokymosi modeliu (Twente Educational Model) nuo 2010 metų besivadovaujančio Tventės universiteto (Nyderlandai) atstovai tikina, kad KTU pakeitus mokymosi sistemą, universitetas taptų patrauklesnis būsimiems studentams, nes priartintų juos prie realių situacijų.

„Studijų programos turėtų būti pritaikytos ateities kartų studentams. Laikas keičiasi ir sunku nuspėti, ką jie veiks baigę mokslus. Kinta visuomenė, vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos. Naujomis studijų metodikomis ir aukštesne kokybe prisidedame prie ateities studento formavimo“, – teigė KTU viešėjusi Tventės universiteto konsultantė švietimo klausimais Marija Hanen-Florižin (Marije Hahnen-Florijn).

Naujajame KTU bakalauro studijų programų atsinaujinimo projekte numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su dėstytojais bei tarpdisciplininių kompetencijų ugdymas. Jie ruošiami prie besikeičiančio mokymosi modelio.

„Dėstytojai daugiau dirba grupėse-komandose, o ne pavieniui. Visi pasidaliname savo lūkesčiais ir bandome siekti bendro tikslo integruojant turimas kompetencijas į vieną darinį. Pastebėjome, kad universitetas paruošia geresnius specialistus, įgijusius daugiau teorinių ir praktinių žinių, gebėjimų reikalingų komandose kūrybiškai spręsti aktualias problemas. KTU ir Tventės universiteto tikslai yra panašūs, tad belieka pasirinkti tinkamiausią kryptį, kad švietimo sistemoje pasiektumėte teigiamą lūžį“, – linkėjo Irenė Visšer-Voerman (Irene Visscher-Voerman), Ekspertų mokymo centro „CELT“ ir švietimo inovacijų programos vadovė Tventės universitete.

Šiugždinienė pripažįsta, kad šiandieniniai studentai yra kitokie – Z kartos, kurie yra skaitmeninės ir tarptautinės aplinkos „čiabuviai“. Atitinkamai ir dėstytojai turi suprasti, kad mokymosi procesas keičiasi – akademiniam jaunimui reikia perduoti daugiau atsakomybės, savarankiškumo, autonomijos.

„Teorinės paskaitos praranda savo prasmę. Šiandien jos turi būti visai kitokios, nei tos, kur dėstytojas pasakoja, o kiti klausosi. Šiandien dėstytojai savo eksperimentams turi dėstytojų akademinių kompetencijų centro KTU „EDU_Lab“ erdvę, kurioje jie mokosi, treniruojasi, konsultuojasi ir tobulinasi. Tokiu būdu universitetas suteikia galimybę dėstytojams, remiantis pažangiausių pasaulio universitetų pavydžiais bei praktika, pereiti prie šiuolaikinės, atliepiančios naujosios kartos poreikių, studijų didaktikos“, – sako J. Šiugždinienė.

Universitete numatyta kompleksiškai diegti problemomis grįsto mokymosi metodiką. Ja siekiama ugdyti studentus spręsti realias praktines problemas ir uždavinius, kurti, inovuoti ir prototipuoti inžinerinius bei socialinius sprendimus, juos pristatyti išorei ir sulaukus grįžtamojo ryšio, patentuoti geriausius rezultatus.

„Tikime, kad toks studijų modelis skatins mūsų jaunimą būti veržliais, inovatyviais ir drąsiais ieškant atsakymų į išsikeltas problemas ar iššūkius“, – teigia KTU studijų prorektorė.

Ne mažesnį dėmesį numatoma skirti ir anglų kalbos bei skaitmeninių kompetencijų tobulinimui, vis labiau orientuojantis į anglakalbę bei virtualią aplinkas. Universitetas studentams siūlys didesnį pasirinkimą anglų  kalba ir mišriu formatu dėstomų dalykų.

„Norime, kad baigę studijas mūsų absolventai gerai mokėtų profesinę anglų kalbą, kuri neabejotinai pravers žengiant tolimesniu karjeros keliu. Siekiame, kad absolventai turėtų išskirtines kompetencijas, o darbdaviai būtų garantuoti, jog gauna puikiai paruoštą specialistą. Siūlydami darbo vietą jie žinos, kad studentai puikiai išmano informacines technologijas, matematinį raštingumą, žino užsienio kalbas, moka komunikuoti ir  yra kūrybiški“, – pabrėžia švietimo ekspertė.

Naująjį studijų modelį ketinama parengti per ateinančius metus. Pirmieji jį turėtų išbandyti 2018 metais įstoję studentai.