Prezidentas V. Adamkus pažymi 90 metų sukaktį (11)

Valdas Adamkus | wikipedia.org nuotr.

Dvi kadencijas – nuo 1998 iki 2003 ir  nuo 2004 iki 2009 metų – baigęs prezidentas Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius) ketvirtadienį mini 90-mečio jubiliejų.

V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune (Tėvas – Ignas Adamkavičius, Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau – Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje).

Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje prieš nacius kartu su mokslo draugais leisdamas pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“.

Vvėliau jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.

Gyvendamas JAV, tapo Respublikonų partijos nariu ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Iš pradžių Ilinojaus valstijos vietos valdžios rinkimuose dalyvavo vietinio Respublikonų partijos kandidato rinkimų kampanijoje. Vėliau, 1968 m. būdamas Respublikonų partijos kandidatu, dalyvavo Čikagos sanitarinės patikėtinių tarybos rinkimuose ir rinkimus pralaimėjo Demokratų partijos kandidatui.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo dirbti JAV federalinėje tarnyboje. 1969 m. vandens taršos mokslinio tyrimo centre Sinsinatyje buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, po to – direktoriumi. 1971 m. pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Joje paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) administratoriaus pavaduotoju. 1981 m. tapo šio regiono administratoriumi ir šias pareigas užėmė iki 1997 gegužės mėn.

1972 m. liepos mėn. buvo pirmosios JAV aplinkos apsaugos delegacijos į Sovietų Sąjungą narys. Tuo pačiu metu pirmą kartą po emigracijos apsilankė ir Lietuvoje. Vėliau kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijų narys Sovietų Sąjungoje lankydavosi nuolat. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, buvo paskirtas techninės pagalbos šioms šalims aplinkos apsaugos srityje programos vadovu. Užimdamas šias pareigas, konsultavo vandenvalos įrenginių statybos, aplinkosaugos stebėsenos plėtojimo klausimais, organizavo mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, su žmona Alma grįžo į Lietuvą.

Šiemet V. Adamkaus vardas suteiktas gimnazijai Kaune.

Prezidentas V. Adamkus yra pagerbtas šiais Lietuvos ir užsienio šalių valstybiniais apdovanojimais:

• Sakalo ordino Didysis kryžius, Islandija, 1998 m.
• Šventojo Olofo ordino Didysis kryžius, Norvegija, 1998 m.
• Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinas, Ukraina, 1998 m.
• Marijos žemės ordino grandinė ir Didysis kryžius, Estija, 1999 m.
• Išganytojo ordino Didysis kryžius, Graikija, 1999 m.
• Nuopelnų ordino grandinė ir Didysis kryžius – Italija, 1999 m.
• Baltojo Erelio ordinas, Lenkija, 1999 m.
• Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Malta, 1999 m.
• Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Vengrija, 1999 m.
• „Draugystės“ ordino Didysis kryžius, Kazachstanas, 2000 m.
• Trijų žvaigždžių ordino grandinė ir Didysis kryžius, Latvija, 2001 m.
• Garbės legiono ordino Didysis kryžius, Prancūzija, 2001 m.
• Žvaigždės ordino grandinė, Rumunija, 2001 m.
• Šventojo Mesropo Maštoto ordinas, Armėnija, 2002 m.
• Baltosios rožės ordino grandinė ir Didysis kryžius, Suomija, 2002 m.
• Šventojo apaštalo Andiejaus kryžius, Rusija, 2002 m.
• Ordinas „Už ypatingus nuopelnus“, Uzbekistanas, 2002 m.
• Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuva, 2003 m.
• Šlovės ordinas, Uzbekistanas, 2003 m.
• Baltosios žvaigždės ordino aukso grandinė ir Didysis kryžius, Estija, 2004 m.
• Izabelės Katalikės ordinas su grandine, Ispanijos Karalystė, 2005 m.
• Nuopelnų ordino Didžiojo kryžiaus ypatingasis laipsnis, Vokietija, 2005 m.
• Baltojo dvigubo kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, Slovakija, 2005 m.
• Leopoldo ordino Didysis kryžius, Belgijos Karalystė, 2006 m.
• Nuopelnų ordino Didysis kryžius su aukso grandine, Vengrija, 2006 m.
• Garbingiausiojo Pirties ordino Didžiojo Komandoro kryžius, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė, 2006 m.
• 1-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“, Ukraina, 2006 m.
• Motinos Teresės ordinas, Albanija, 2007 m.
• Aukščiausiasis Chrizantemos ordinas su Didžiąja juosta, Japonija, 2007 m.
• Princo Henriko navigatoriaus ordinas su aukso grandine, Portugalija, 2007 m.
• Šv. Jurgio pergalės ordinas, Gruzija, 2007 m.
• Nyderlandų Liūto ordino Didysis kryžius, Nyderlandų Karalystė, 2008 m.
• Ordinas „Už nuopelnus Čilei“ su grandine, Čilės Respublika, 2008 m.
• Nuopelnų Austrijos Respublikai garbės ženklo Didžioji žvaigždė, Austrijos Respublika, 2009 m.
• Ordinas „Stara Planina“, Bulgarijos Respublika, 2009 m.
• Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius, Lenkijos Respublika, 2009 m.
• Laisvės ordinas, Ukrainos Respublika, 2009 m.
• Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuva, 2009 m.
• Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė, Lietuva, 2009 m.“
• LTOK 1-ojo laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus“, 2009 m.