Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai?
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto dr. Šarūno Skuodžio, dangoraižiuose negali dirbti žmonės, kurie dideliame aukštyje jaučiasi blogai (juos pykina, sukasi galva). Pati aukščio baimė – natūrali savisaugos išraiška, todėl statyti dangoraižius gali toli gražu ne kiekvienas statybininkas. Apskritai, didžiausia problema kalbant apie dangoraižius – vėjas, todėl reikia sugalvoti tokias pastato formas, kurios sukeltų kuo mažesnį vėjo pasipriešinimą. Natūralu, jog ne mažiau svarbu pamatai ar dangoraižio modelio bandymas vėjo laboratorijose. Visi aukšti pastatai siūbuoja, todėl reikalingi mechanizmai, kurie šiuos svyravimus prislopintų taip, jog žmogus nejaustų jokių virpesių.
„Mokslo sriubos“ kūrėjai domisi, kaip išvengti galimos stiprių vėjų žalos ir didelio pastatų siūbavimo? Kaip tiriama žemės sudėtis toje vietoje, kurioje norima statyti dangoraižį, kodėl tai taip svarbu?
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
