Trakų salos pilyje vyks Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas (1)

Vytautas Didysis

Spalio 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30val. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto Nerijaus Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“.

Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Rengėjas – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje,  mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo laikotarpiu galingiausią valstybę regione. Trakai buvo jo tėvonija, pastatęs Salos pilį, dažnai čia reziduodavo, iš čia siuntė laiškus, čia priiminėjo užsienio pasiuntinybes, čia kūrė valstybinės reikšmės planus. Tiems laikams pilis buvo moderni – turėjo orinį (hipokaustinį) šildymą, langus puošė vitražai.

Nuo 2015 metų vitražai vėl spindi Salos pilies languose. Pernai pasidabino aštuoniais vitražisto N. Baublio darbais Vyčio tema, o renginio metu pristatysime dar du menininko darbus –  „Vytautas Didysis“ (216 x 103 cm) ir „Kunigaikštis Kęstutis“ (216 x 100 cm), kurie įstiklino XV amžiui skirtos Kunigaikščių rūmų menės langus.

„Norėjau sukurti vitražus, kurie atitiktų viduramžių dvasią. Dėl to vitražo spalvos, kompozicija ir skaidymas atliktas pagal gotikinius kanonus, – aiškina N. Baublys. – Dominuoja mėlyna spalva, nors vitraže „Vytautas Didysis“ yra nemažai karališkos raudonos bei geltonos spalvos. Fonas skaidytas rombais, nes pilies griuvėsiuose buvo rasti būtent tokios formos stiklai. Vytautas Didysis laiko uždėjęs ranką ant kalavijo, kaip valdžios ir didybės simbolio“.

„Vytautas Didysis – Lietuvos praeities milžinas, iškiliausia mūsų tautos istorinė asmenybė, kuri šiandien mus įkvepia, šiek tiek liūdina ir lieka gaubiama paslapties. Imtis temos, kurios rašytojai, regis, vengia, paskatino du argumentai – kūrybinė ambicija ir rašymo patirtis, – pasakoja E. Malūkas. – Gi kunigaikščio Vytauto asmenybė ilgus amžius tarsi miglos apglobta. Vienas kitas charakterio bruožas metraščiuose ir – karai, karai, karai. Sau iškėliau dar didesnę užduotį: ne tik pavaizduoti Vytautą Didįjį, bet atskleisti epochą, kurioje jis gyveno. Ir taip, kad liepsnotų tokia aistra, tokia meilė, jog net kvapą gniaužtų“.

Įėjimas nemokamas.