Meškinis česnakas | AM.lt nuotr.
Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas.
Su Lietuvos veikla šioje srityje supažindino Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas dr. Juozas Labokas.
Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, genetinė įvairovė mažėja – žemės ūkyje naudojama nedaug veislių, todėl vis daugiau dėmesio skiriama kultūrinių augalų gentainiams gamtoje ar laukinėms jų formoms, ieškoma genų, sąlygojančių augalų prisitaikymą bei išgyvenimą kintančio klimato ir intensyvėjančios žmogaus veiklos sąlygomis.
Laukinių gentainių aptinkama praktiškai visose geografinėse platumose. Nors daugumos pagrindinių kultūrinių augalų – kviečių, miežių, bulvių ir kt. – laukiniai gentainiai paplitę pietinių platumų kraštuose, ir Lietuvoje turime nemažai šios kategorijos rūšių. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, žinomiausi laukiniai gentainiai yra mūsų sodų augalų giminaičiai. Tai miškinė obelis, miškinė kriaušė, dygioji slyva (Lietuvoje saugoma rūšis), paprastoji avietė, paprastoji, stačioji ir raukšlėtoji gervuogės, paprastoji ir šlaitinė žemuogės, juodasis, ilgakekis ir kalninis serbentai. Tarp daržo augalų yra net 6 laukinių česnakų rūšys (Lietuvoje saugomos 4 rūšys, įskaitant ir meškinį česnaką), paprastasis kmynas, įvairios mėtų rūšys (Lietuvoje saugoma miškinė mėta).
Reklama
Susiję straipsniai:
- Nebedraudžiama prekiauti pakalnutėmis
- Energiniai augalai padeda spręsti aplinkosaugos problemas
- Rengiant naują Lietuvos raudonąją knygą pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
- Ketvirtasis „Rūšių ralis“ kviečia į Labanoro girią
- Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui?
- Papuoškime namus ir darbovietes skintais gausialapių lubinų žiedais
- Rugsėjo 1-osios gėlių kardelių madas kuria mokslininkai
- ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- Daugėja lankyti pritaikytų saugomų teritorijų
- Geriausiu metų gamtos fotografu išrinktas V. Paškevičius
- Aplinkos ministerija siūlo griežtinti atsakomybę už GMO išleidimą į aplinką
- Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
- Jei keliausite pėsčiomis, gausite atšvaitą
- Aplinkos ministerija pasipuošė antiskalūniniais drugeliais
- Mėginama išgelbėti vieną seniausių sostinės medžių
- Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada vyks Vilniuje
- L.Balsys: Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo verslo įkaitais
- Prasideda Europos archeologų asociacijos kongresas
- Pasaulį pažinti kviečia devintoji „Tyrėjų naktis“
- M. Tamkevičiūtė. Pinigai į balą arba patys finansavo ir patys pamiršo
- Gyventojų prašoma pranešti apie Sosnovskio barščio paplitimą
- Į Vilnių susirinks Europos muzikos mokytojai (video)
- Linas Balsys prašo viešo institucijų pasiaiškinimo dėl barbariško sveikų medžių naikinimo
- Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos
- Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
- Naujoji atliekų perdirbimo linija padės tausoti aplinką
Parašykite komentarą