Miškininkas – daugiau nei profesija

Kiekvienais metais trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Dažnas iš mūsų net neįsivaizduoja, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką.

Svarbiausia miškininko funkcija – miško atkūrimas.

Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atsodinta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu.

Miškui nuolat gręsia pavojai.

Visi galėtume išvardinti keletą, plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai, audros ar medienos vagišiai. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, paliekantys ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančias laužavietes. Tačiau miškas turi ir nematomų priešų – ligų, kurios pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka sanitarinę miško apsaugą ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles.

Miškas skirtas kiekvienam iš mūsų.

Viena svarbiausių miškininko pareigybių – socialinė funkciją. Tai lietuvių ypač pamėgtų poilsinių ir pažintinių zonų įkūrimas ir priežiūra. Visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos mažiesiams miško bičiuliams: inkilų kūrimo konkursas ir jų įkėlimas, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką, kaip savo namus.

Miškininkas – ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninė duona.

Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ypatingai svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose. Dideliai daliai miškininkų ši specialybė suteikia galimybę gyventi ir dirbti mėgiamą darbą net atokiausiose Lietuvos vietose, o mums rasti įspūdingiausius kraštovaizdžius ir mėgautis išpuoselėtais miško kampeliais net toli nuo namų.

Todėl šią ypatingą dieną reiktų padėkoti kiekvienam miškininkui už per visą Lietuvą žaliuojančius miškus, prižiūrėtas poilsiavietes, galimybę kiekvienam drąsiai mėgautis miško suteikiamomis pramogomis ir gerybėmis bei už atsidavimą ir kantrybę ugdant, puoselėjant ir gelbstint kiekvieną, net ir mažiausią, miško plotelį ar žvėrelį.