Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.
Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.
Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų.
Angliškas žodis „one“ virto „oinos“ (taip garsą užrašė britai; lietuvis gana aiškiai čia išgirs „viens“). „Four“ virto „ketvores“. Labai jau aiškiai girdime „trys“, „duo“, „dešim“, „penki“ – būtent taip nuskamba dabartiniai anglų kalbos skaičiai, kai kompiuteris juos ištaria senąja kalba.
https://youtu.be/G0L-K3SQTNk
Dar iš “aštuon” išgirdau.
Įdomi ir svarbi informacija. Nors tai buvo žinoma jau seniai, tačiau vienas dalykas yra apie tai skaityti, o visai kitas – išgirsti kaip tai skamba tikrovėje. Žinoma, britų mokslininkai nė vienu žodžiu neužsiminė apie tai, kad čia išvada tik viena gali būti: lietuvių kalba – visų Europos kalbų motina. Įdomu, ką apie tai mano bomžagalviai valdžioje?
Valdzia apie tai kolkas nemano nieko. Kai Briuselis pasakys, ka apie tai manyti, tada taip ir manys.
Labai teisingai pasakei,butent taip ir yra siandien. Nutilo ir del Jurates Statkutes,ir del M.Juskausko irodymu apie Sarmatija ,ir del atrasto Lietuvos sosto ipedinio,ir del daug kitu dalyku… Stai jums ir sajunga tokia …. Kaip sake Lileika,sutiksite “papa”,duokite i snuki. 😉
” lietuvių kalba – visų Europos kalbų motina”
Gydykis, bomžgalvi! Lietuvių kalba yra mažiausiai nutolusi nuo visų dabartinių indoeuropiečių kalbų prokalbės. Prūsų kalba buvo dar mažiau nutolusi, bet ji nebevartojama.
// “Lietuvių kalba yra mažiausiai nutolusi nuo visų dabartinių indoeuropiečių kalbų prokalbės.” // ——- Tą pati parašei, ką ir aš, tik kitais žodžiais. O dėl bomžagalvių… Gal bomžagalvių ir “šestiorka” būsi, kad taip įsiskaudinai?
Per tautų kraustymąsi ir svetimų tautų žemių užgrobimus kalbos kuo toliau, tuo labiau hibridizavosi, nes maišėsi su pavergtų tautų kalbomis. Pvz., klausant senukų baltarusių palei sieną su Lietuva, kartais negirdi skirtumo tarp dzūkų ir jų kalbos. Gal todėl, kad savo tarmėje jie turi išsaugoję daugiau jotvingių kalbos, negu slaviškos? Klausant kai kurių ukrainietiškų liaudies dainų girdi labai stiprius mūsų sutartinės pėdsakus.
Todėl ne visada tikiu lituanistais, kai tikina, jog tai tas, tai anas žodis rusicizmas. O kodėl ne atvirkščiai? Ypač kalbant apie seniausią leksiką? Juk jie užėmė žemes su ten gyvenusiais baltais, tai ir daugybę daiktų ar veiksmų pavadinimų iš jų perėmė (kaip ir vietovardžius ar vandenvardžius).
Bet jau nukrypau.
Turiu galvoje, kad, jei baltai buvo taip plačiai Europoje paplitę, o vėliau juos atmiešė ir užgožė atsikraustę svetimtaučiai, tai nori nenori, tų svetimtaučių kalba buvo stipriai veikiama vietos gyventojų ir tokiu būdu vietos gyventojų kalba tapo atsirandančios naujos kalbos pamatas. Kaip kad įvyko su prancūzų užkariautojais vokiečiais: žemes tai užkariavo, bet jų kalbos nenukariavo, tik patys perėmė prancūzų kalbą! Būtent šia prasme nori nenori baltų kalbos tapo užkariautojų naujos kalbos pamatu, motina. Ar iš balos slavų kalbos tokios skirtingos, nesusišneka tarpusavyje? Nes vis kitą baltų gentį užkariavo ir su jais maišėsi tiek žmonės, tiek kalba.
Teisingai “Žemyna:” mąstai . Ne visada “lituanistais ” galima pasitikėti. Ypač tais , kurie kalba svetimžodžiais. Štai šios vasaros stebėjimai. Žiūriu į vaivorykštę. Nieko naujo, bet prisiminus slavišką pavadinimą ( ra – du – ga) , kilo abejonės. Ar tai tikrai slavai šitą pavadinimą sugalvojo? Jei aš parašysiu ra – du – ga – lai. Ką visų perskaičiusių vaizduotė matys? Mano matymas vienas. Tai nebaigtas ratas. Tai pusė rato . Rato du galai . Spindesys prasideda nuo vieno žemės paviršio ir baigiasi kitame. Ratas nebaigtas.
Kaimietis neteisus, kaimietis tamsus.
ruDuGa ir raTuKa/s/.Siaip tai apie slavu uzkariavima ,panasu , kad tai susieta su krikscionybes plitimu.Slavu buvo oficiali krikscionybes kalba.Is pradziu pavare prolietuviai i Vakarus,ten susimaise su vietiniais,paskui gavo is ten begti,kas nesikrikstino,taip atsidure musu platumose su ta iskraipyta kalba,bet krikscionybe juos atsivijo po kiek laiko ir ta maisyta kalba padare oficialia baznytine-valstybine.
Teve musu Prusiskai – Nadruviskai,Insternburgiskai 304-306 ps. https://books.google.de/books?id=o6kKAQAAIAAJ&pg=PA707&dq=Vaterunser+im+nadrauischen&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Vaterunser%20im%20nadrauischen&f=false
2007 metais Lietuvoje viešėjusi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II Seime pasakytoje kalboje tarė – „Jūs praturtinate mūsų žemyną savo unikalia kalba…”. Bet tai komplimentas, o išties – baltai indoarijų rytinis pakraštys m.e. pradžioje nepatyrė tautų kraustymosi poveikio, t.y. barbarų slinkimo, išsaugojo daugiausiai indoarijų kalbos. Be to, baltų kiltys prie Baltijos yra atsikėlusios ne iš „kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros“, o iš Mesapotamijos.
18 amziuje,dar isvis niekas nezinojo kas tie baltai.Buvo Venedai,duvo Prusai,Lietuviai,Zemaiciai,Kursiai
, bendrai kartu juos vadino Gudais,vokieciai Gotais,Romoje Getais. Apsoliutus Georgo Nesselmann sugalvotas Balten nonsons, slepiantis tikraji musu varda.
Baltai, gerb. “suduvi” – kurie gyvena prie Baltijos, nežinomi tik tiems, kurie nenori žinoti, jog baltai yra ne tautonimas, bet lietuvių, latvių prūsų kalbas, o po to prisiimtas ir kaip šiuos kraštus apimendrinanis terminas.
“prisiimtas ir kaip šiuos kraštus apimendrinanis terminas” – Ir tai net 1845 metais vokiecio Georg Nesselmann deka . Taip ? – O kaip mus vadino iki to ? Labai domintu jusu nuomone.
Jeigu nebuvo pavadinimo, tai nereiškia, kad mūsų nebuvo.
Be jokiu abejoniu mes buvome,tik vadinami mes buvome ne Baltais,kaip kad vokieciai pries 1,5 amziaus sugalvojo… Asmeniskai esu tos nuomones,kad niekas kitas neturi jokiu teisiu mus pervadinti, nebent mes patys to panoreja. Kyla klausimas,kam visa tai buvo daroma? Ar vokieciams dar neuzteko to,kad jie visa Prusija pervadino? Toks pats klausimas kyla, kodel lenkams prireike Suduvos krasta pervadinti Suvalkija ? Ar mes jau visiska neturime jokios savigarbos,kad kiti su mumis daro ka panoreja? Tukstancius metu buvome patys savimi,o per pora simtmeciu, kazkas apvercia viska aukstyn kojomis… Ar nera keista?
Taisingai . Mes ne triušiai , kad mūsų kiltį , bet kas imtų vadintų , tartum būtų tos ” veislės ” kūrėjas.
ir indoeuropiečių (ar indogermanų) kažkada niekaip nevadino, dėl to, kad nėra tokio vieningo etnoso, o tai tik mokslininkų susieta lingvistinė grupė; lygiai taip ir baltai niekaip nebuvo vadinami, kol niekam galvon nešovė, kad latviai ir prūsai – kalbiškai artimos gentys
Puiku! Mes, lietuviai, turime stipriausią ryšį su Protėviais, nes vis dar mastome ir suvokiame pasaulį taip pat, kaip ir jie. Baltoji rasė susilpnėjo dėl to, kad jie prarado ryšį su protėviais, nutolo nuo savo šaknų: jų kalba pasikeitė, todėl suvokia pasaulį kitaip ir jiems neužtenka dvasinių jėgų išgyventi. Jiems reiktų išmokti sanskritą arba lietuvių kalbą, tai padėtų pajausti ryšį su tais, kurie pradėjo jų gyvastį, sukurdami kalbą. Tai padeda atgauti gyvenimo prasmę ir yra akstinas gyventi, nes jeigu nežinai kur kelio pradžia, tai netenki kelionės tikslo ir prarandi norą gyventi, turėti vaikų. Kaip tai keistai neskambėtų, bet esu įsitikinęs, kad nuo lietuvių tautos dabar priklauso visos baltosios europiečių rasės likimas. Jei mes išnyksime arba mūsų kalba išnyks, tada išnyks ir šviesūs žmonės, o kartu su jais ir “civilizacija”. Todėl žmonijos likimas priklauso nuo mūsų, lietuvių. MEs gyvename jau 320 kartų (8000 metų), nebūkime paskutiniai! 😉
Nepasakei svarbiausio . Kai mus, Vytautas su pusbroliu Jogaila, pakrikštijo, tai nuo tada Lietuviška galybė ir sumenko negrįžtamai. Iki jūros beliko apie 300 km.
Pradžioj buvo Žodis. Be jo negalėjo būti nieko – jis buvo Mintis, Projektas, Planas su visomis smulkiausiomis detalėmis, su Pradžios Kalba (vienintele tada buvusia), su visko, kas rasis, Užuomazga, su Raidos prognozėmis. Pradžios Žodis slypi Pradžios Kalboje – tam atvejui, jei žmonijai tektų susirasti sau naują Žemę ir vėl iš naujo kurtis.
Susiraskite Šventraštį senąja gotų kalba. Tik prieš skaitydami išjunkite savo galvoje mintį, jog skaitysite jums svetima kalba. Skaitykite jo žodžius lyg jie būtų senovine baltų kalba… Tarkite, ką tekste randate, ir klausykite. Klausykite ir išgirsite. Neišgirsti tiesiog neįmanoma! Tai, ką išgirsite, puikiai papildys pastarąjį mokslininkų atradimą.
Mokslininkai apie kalbą žino daug ir NIEKO. Mes nežinome, kaip kalba įdiegta mums į smegenis, nei savo galimybių ja naudotis.
Gal ir daugiau kam yra nutikę kažkas panašaus į tai, kas man. Anglų k. universitete buvo trečia, kurios privalėjome išmokti, bet nepersistengiau jos besimokydama, nes ji buvo „ne mano skonio”. Atrodė, ją sugalvojo nevykėliai, nemokantys skaityti, kaip parašė, nė parašyti, kaip taria, nemokantys.
Kadangi taip ir neišmokau angliškai laisvai kalbėti, tai to ir vengiau. Ir štai sykį gatvėje mane užkalbina angliškai, klausia, kaip nueiti, kur jiems reikia. Aš susijaudinau, nes nemoku angliškai, o nepadėti nemandagu. Sugalvojau kaip nors išsisukti vokiškai kalbėdama, o toliau nieko nepamenu… Atsigavau bebaigdama kažkokį sakinį, o jie padėkojo ir nuėjo. Mano bendrakeleivis, laisvai kalbantis angliškai, man sako: „Nežinojau, kad angliškai kalbi.” Aš išpūčiau akis, nes angliškai nekalbu, nemoku. Ne, – sako jis, – tu normaliai jiems papasakojai, kaip nukeliauti.
Taigi, mokslininkai dar nė to nežino, ar tikrai mums reikia vertėjų… Gal persijungti iš kalbos į kalbą mums taip pat paprasta, kaip garvežiui „peršokti” ant kitų bėgių. Juk pasakyta: „Jums duota viskas, ko reikia”. Reiškia, viskas mumyse yra, tik praradom gebą tuo naudotis.
Pagaliau Zemyna ! Maniau ,kad jau niekas nesupras …. https://books.google.de/books?id=g1hjAAAAcAAJ&pg=PA899&dq=Armoki+runnat%3F&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Armoki%20runnat%3F&f=false
AČIŪ. Smagu, kad dar ne visai apkurtome bei kad dar yra likę šaltinių, juodu ant balto rodančių, jog girdintys ir matantys nesvaičioja.
Tik reikia, kad arba mūsiškiai tuo užsiimtų, arba informuotų tuos tyrėjus, kad jie pasitelktų šį šaltinį ir palygintų su juo savo atradimus, mūsų šiuolaikinę bei – kiek dar turime išsaugoję – seniausią baltišką leksiką.
Bent jau nuo senosios gotų kalbos skambesio tikrai netoli nustraksėjome, karštligiškai į „pažangą” besiverždami.
(„Pažangos” pavyzdį išgirdau keliose komercinių radijo stočių laidose – per visą laidą vos keli gryni lietuviški žodžiai, o visa kita – angliškas internetinis žargonas su lietuviškom galūnėm. Ačiū ir už tai – bent jau parodė, kad net ir žargoną lengviau suprasti, kaip pasinaudoji lietuviškos gramatikos teikiamomis galimybėmis: „Pala, pačatinsiu, ir eisiu. Na, gud, tu gou, aš tuoj folovinsiu… ”)
Žemyna:
,,informuotų, baltišką leksiką, komercinių, žargonas, gramatikos…”
2016 07 29 00:30 | IP adresas: 78.60.149.13
Žemyna:
,,Projektas, Planas, detalėmis, prognozėmis, baltų, tekste, normaliai…”
Šis bei tas mankštai. Gotų k. žodžiai ir jų kaitymas. Tikiuosi, nebus iškraipyta pastraipų forma įrašant komentarą:
Vardininkas: sunus – sunjus; hlaifs – hlaibos;
Kilmininkas: sunaus – suniwê; hlaibis –hlaibe;
Naudininkas: sunau – sunum; hlaiba –hlaibam;
Galininkas: sunu – sununs; hlaif – hlaibans;
Šauksminink.: sun(a)u! – (sunjus!);
„sunus“ versti nereikia. „hlaif“, „hlaiba“, „hlaibe“ – tik reikia ausis šiek tiek įtempti = klaipa, Klaip+ėda, chleb, хлeб.
Žodžiai kaitomi galūnėmis, kaip ir lietuvių kalboje.
Vartota veiksmažodžio dviskaita, kai vienu veiksmažodžiu išreikšdavo tai, kam šiandien vokiečiai mažiausiai 3 žodžius vartoja: bairos (nešava), bairats (judu abu privalote nešti) – visiems asmenims, visiems laikams, ir kt. gramat. formoms išreikšti – mes vis dar turime to šiek tiek išsaugoję.
Theile Pohlens gekommen, dort, oberhalb den Neuris hätten die Budiner gewohnt, in LIthauen –
https://books.google.de/books?id=PBhEAAAAcAAJ&pg=RA4-PA468&dq=Theile+Pohlens+gekommen,+dort,+oberhalb+den+NeuriS+h%C3%A4tten+die+Budiner+gewohnt,+in+LIthauen&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Theile%20Pohlens%20gekommen%2C%20dort%2C%20oberhalb%20den%20NeuriS%20h%C3%A4tten%20die%20Budiner%20gewohnt%2C%20in%20LIthauen&f=false
—
https://books.google.de/books?pg=RA4-PA468&dq=Theile+Pohlens+gekommen,+dort,+oberhalb+den+NeuriS+h%C3%A4tten+die+Budiner+gewohnt,+in+LIthauen&redir_esc=y&id=PBhEAAAAcAAJ&hl=de&output=text
nežinau, ar čia tikrai didelis pamaloninimas lietuviams: kol kiti keitėsi ir tobulėjo, mes sustabarėję stovėjom vietoj.
Dar 1980 metais , sovietineje armijoje , man teko skaityti , Rusu kalboje , knygute apie Lietuva kur buvo parasyta , kad Lietuviu kalba viena seniausiu , viena sudetingiausiu ir viena graziausiu kalbu pasaulyje , ir kai ka daugiau . Ja turejau tik viena diena , tik kelias valandas , kazkas norejo , kad paskaityciau .