Kaip šiandien matuojama profesinė sėkmė?

Dažno žmogaus galvoje karjera vis dar asocijuojasi su lipimu aukštyn. Tačiau, anot psichologės Solveigos Grudienės, pagreitėjęs tempas ir pasikeitęs gyvenimo būdas iš dešimtmečiais gyvavusio posakio „pakilti karjeros laiptais“ atėmė prasmę.

„Šiandien paklausti apie karjerą žmonės kalba ne apie tai, kad kažkam vadovauja. Jie kalba apie galimybę dirbti iš namų, turėti laisvą grafiką, dirbti modernioje aplinkoje, nestandartinėje organizacijoje,“ – sako psichologė, sertifikuota vadybos konsultantė, darbuotojų paieškos specialistė S. Grudienė. Anot jos, įmonės „plokštėja“,

laiptelių mažėja, profesijos prisitaiko, liejasi viena su kita, pasikeitė lyderio, karjeros, mokymosi sampratos.

Nėra blogų darbuotojų ir darboviečių

Vesdama mokymus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) geriausių absolventų projekto „100 perspektyvų“ laureatams S. Grudienė patvirtino, kad šiandien jaunuoliai į darbo rinką ateina itin anksti, drąsiau ieško savo vietos ir lengviau keičia darbą.

Kaip darbdavė, ji pasakojo susidurianti su darbuotojų migracijos paradoksu: „Pas mus, kad žmogus galėtų savarankiškai pradėti dirbti su klientais ir teikti jiems profesionalias konsultacijas – reikia metų mokymosi, aiškinimo, bandymų. Po metų, kai jau džiaugiesi turėdamas naują specialistą, jis ateina ir sako, kad jau viską suprato ir nori daugiau. O kur grįžtamasis ryšys? Tapimas ekspertu toje srityje? Šiandien tokia situacija yra įprasta“.

Anot psichologės, tai nėra nei gerai, nei blogai, bet ji pati linkusi palaikyti darbuotojo pusę. „Labai svarbu savęs klausti ko sieki, ko nori. Jei jaučiate, jog kažkurioje organizacijoje jums nebeįdomu, nereiškia, kad organizacija bloga. Juk vaikai iš tėvų namų irgi neišeina dėl to, kad tėvai blogi. Tiesiog išaugame, mums reikia daugiau ir kitokios erdvės. To ir reikėtų siekti“, – sako ekspertė.

Kad norėjimas daug ir greitai yra teigiamas jaunų žmonių bruožas, neretai padedantis pasiekti tikslus, parodo ir VGTU geriausių absolventų projektas „100 perspektyvų“, kuris turi jau ne vieną sėkmės istorijos pavyzdį – vos prieš keletą metų universitetą baigę ir projektų laureatais tapę Vydūnas Pakrijauskas ir Rytis Mušauskas šiandien sėkmingai užima vadovų pozicijas: V. Pakrijauskas yra „Kaunas Aircraft Maintenece Services“ kokybės vadovas, o R. Mušauskas – UAB „Concretus designers“ direktorius.

Pakitus karjeros sampratai, mokymasis visą gyvenimą – išlieka

Mokymus laureatams vedusi S. Grudienė pastebi, kad ne visiems lengva susitaikyti su šiuolaikinėmis permainomis karjeros sferoje. „Kartais tenka matyti tokių pasimetusių žmonių, kurie visą gyvenimą įsivaizdavo, kad baigę mokyklą, universitetą gaus diplomą ir tai jiems iškart padės būti sėkmingu. Jie skundžiasi, kad jų vėl reikalaujama mokytis naujų dalykų, tobulinti žinias. Bet gi mokymasis visą gyvenimą šiandien yra norma“, – pabrėžia S. Grudienė.

Jos nuomone, klasikinė mūsų švietimo sistema, ypač mokyklos, yra sudėliotos pagal 19 a. principus, kai vienas šneka, o visi kiti klausosi. Tuo laiku tai buvo būdas suteikti pradinį bazinį išsilavinimą darbuotojams, kurie atėję į gamyklą galėtų sėsti prie konvejerio. „Nuolatinis ir aktyvus mokymasis taip nevyksta. Jis reikalauja interakcijos tarpusavyje, su mokytoju bei dėstytoju, praktinio darbo“, – aiškina S. Grudienė, savo mintis paremdama mokslininkų nustatyta mokymosi formule 70/20/10. Joje 10 proc. skiriama teorijai, 20 proc. – tinklaveikai, nes žmonės daug dalykų išmoksta bendraudami, o didysis mokymasis, 70 proc., vyksta veikloje – darant, bandant, taikant.

Mokymasis veikiant susijęs su šiandieniniu veiklos greičiu, kai viską daryti ir taikyti reikia greitai, iš karto. „Todėl šiandien tokia gyva pradedančiųjų kultūra – sugalvojus kažkokią idėją reikia iškart ją įgyvendinti, kurti prototipą, nėra laiko idėjos gryninimui ir tobulinimui, nes kiti sugalvoję tą patį gali tiesiog tave aplenkti. Šiame procese ir vyksta pats didysis mokymas – iš klaidų, kurias padarai, iš neatitikimų“, – sako ekspertė.

Dėl tos priežasties, kad mokymasis vyksta darant, pradedantieji suklesti arba žlunga labai greitai ir per trumpą laiką iš paprasto studento gali tapti pelningos įmonės vadovu, anot S. Grudienės, karjeros nebegalima lyginti su keliu ar laiptais. „Metaforiškai karjera šiandien geriausiai galėtų būti palyginta su upe, turinčia labai daug atšakų, kurios vienos užsidaro, kitos atsidaro, vienos užanka, kitos prasigraužia, nes taip susidėlioja aplinkybės, kad būtent tą upės šakelę pamaitina šaltinėlis“, – pastebi ji.

VGTU geriausių absolventų projekto „100 perspektyvų“ laureatams S. Grudienė palinkėjo susikurti savo trokštamą karjerą, nors mokymų dalyviams tai neturėtų būti sunku. „100 perspektyvų“ – jau tradiciniu tapęs VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos projektas, pagal kurį kasmet išrenkama 100 pažangiausių, aktyviausių ir geriausių VGTU bakalauro ir magistro absolventų. Laureatai dalyvauja asmeninio tobulėjimo mokymuose, kontaktų su potencialiais darbdaviais vakarienėje (angl. networking dinner), kurioje neformaliai pabendrauti bei užmegzti ryšius susitinka absolventai, akademinė bendruomenė ir verslo atstovai. Tokia vakarienė šiemet buvo organizuota pirmą kartą. Taip pat visi laureatai patenka į leidinį „VGTU absolventai: 100 perspektyvų“, kuris yra pateikiamas universiteto socialiniams kolegoms – daugiau nei 1000 įmonių, potencialių darbdavių.

Integracijos ir karjeros direkcijos direktorės Ugnės Narkevičiūtės teigimu, projektas kasmet sulaukia vis daugiau baigiančių studijas VGTU studentų dėmesio ir verslo partnerių palaikymo: „Ateityje galime tikėtis dar didesnės projekto reikšmės perspektyvių absolventų karjerai. Artimiausiuose planuose – projekto alumnų susitikimai, dalinimasis patirtimi su kasmet išrenkamomis naujomis laureatų kartomis“.