Vladimiras Putinas – pirmųjų Peterburgo kazino „KGB stogas“? (0)

Vladimiras  Putinas | Rusijos URM nuotr.

Vladimiras Putinas | Rusijos URM nuotr.

Lietuvoje menkai žinoma, jog KGB darbuotojo Vladimiro Putino kelias į civilinį gyvenimą prasidėjo labai įdomiomis aplinkybėmis. 1991 metų gruodžio 24 dieną tuometinis Sankt-Peterburgo meras Anatolijus Sobčiakas sudarė nuolatinę kazino ir lošimų verslo stebėtojų tarybą, kurios pirmininku paskyrė dabartinį Rusijos Federacijos Prezidentą Vladimirą Putiną.

Kaip savo dokumentinėje apybraižoje teigia J. Felštinskis ir V. Pribylovskis, būtent tuo metu – 1991-ųjų pabaigoje – Sankt-Peterburge prasidėjo paradoksalus organizuoto nusikalstamo pasaulio ir miesto valdžios, kontroliuojamos KGB, bendradarbiavimas. Šios veiklos rezultatas – tarybų valdžios sukaupto turto pasidalinimas, viešai tai pateikiant kaip miesto ir verslo bendradarbiavimo projektus.

Būtent toks modelis panaudotas steigiant ir plėtojant lošimų verslą. A. Sobčiako sudaryta taryba turėjo rūpintis reikalingų teisės aktų parengimu ir verslo sąlygų sukūrimu. Mero dokumente tiesiogiai įvardinta, jog visais procesais turi rūpintis Federalinio saugumo agentūra, dabar geriau žinoma kaip FSB, o teisinei kontrolei užtikrinti nustatyta, kad visose lošimų įmonėse saugumiečiams turi priklausyti ne mažiau nei 51 procentas akcijų.

2000 metais išleistoje knygoje „Nuo pirmo asmens“ (rus. От первого лица) V. Putinas pats pasakojo, kas vyko su lošimų verslo pinigais: „Mes tuo metu bandėme įvesti tvarką Sankt-Peterburgo lošimų versle. Tuo metu aš maniau, tiesa, nežinau, ar teisingai, jog lošimų verslas – tokia veiklos sritis, kur turi būti valstybės monopolis. Tačiau tokia mano pozicija prieštaravo jau priimtam Antimonopolinės veiklos įstatymui. Nepaisant to, pabandžiau pasiekti, jog valstybė miesto vardu nustatytų griežtą lošimų srities kontrolę. Todėl sukūrėme savivaldybės įmonę (red. past. – „Neva-Šans“), kuri nevaldė nei vieno kazino, tačiau kontroliavo po 51 procentą visų miesto lošimų įstaigų. Šioje įmonėje buvo atstovaujamos visos kontroliuojančios organizacijos: FSB, mokesčių policija ir inspekcija. Buvo planuota, jog valstybė gaus 51 procentą dividendų, tačiau tai buvo klaida, kadangi galima valdyti bet kokio dydžio paketu, tačiau nieko nekontroliuoti – juk visi pinigai iš lošimo stalų dingdavo „juodais“. Kazino savininkai rodydavo tik nuostolius. Todėl tuo metu, kai planuodavome, kur skirsime pelną, jie tik juokėsi.“

Galima tikėti nuoširdžiai dirbančiais saugumiečiais, tačiau tuometinėje Sankt-Peterburgo spaudoje buvo pateikiamos ir kitokios versijos. Pagal vieną iš jų bet kurios lošimų įstaigos savininkai turėdavo mokėti nuo 100 iki 300 tūkstančių JAV dolerių kyšį už Putino tarybos palaiminimą veiklai.

Vos tik užėmęs naująsias pareigas V.Putinas 1992 metais įsteigė savivaldybės įmonę „Neva-Šans“, kuriai paskyrė vadovauti savo artimą draugą – FSB rezervo karininką Valerijų Polomarčiuką. Taip lošimų verslo pajamos pradėti tekėti „reikalinga“ kryptimi. Būtent ši įmonė visų lošimų įstaigų įstatiniame kapitale įnešdavo po 51 procentų turto. Tačiau įnašas būdavo sąlyginis – kaip teisė gauti nuomos mokestį už patalpas. Šios schemos autorius buvo kitas dabar jau puikiai žinoma asmuo – Dmitrijus Medvedevas… O schemai sėkmingai veikiant 1994 metais šios savivaldybės įmonės vadovo poste poną Polomarčiuką pakeitė Igoris Gorbenko – pirmojo Sankt-Peterburgo kazino „Konti“ įkūrėjas ir bendrasavininkas. 1992-1995 metais „Neva-Šans“ tapo apytiksliai 25-ių įmonių steigėja. Beveik visos jos veikė lošimų srityje.

„Sėkmingas“ verslo modelis traukė ir kitų saugumo struktūrų dėmesį – 1993 metais Sankt-Peterburgo miesto prokuratūra atliko vienos iš Putino struktūros patikrinimą. Tiriant SP „Melodija“ veiklą buvo nustatyta, jog įmonė neteisėtai gavo 16 milijonų JAV dolerių pelną iš lošimų verslo – prasidėjęs detalus patikrinimas atskleidė, jog tuo metu mieste veikė 180 lošimo vietų ir 1600 lošimo automatų, o taip pat 26 kazino. Tačiau nuoseklus prokuratūros darbas atsimušė į didžiąją politiką – 1993 spalio įvykiai Maskvoje baigėsi Baltųjų rūmų apšaudymu, o Sobčiakas ir Putinas liko nugalėjusiųjų pusėje.

Neteisėtų pajamų iš lošimų verslo klausimas viešumoje iškilo tik 1996 metais, kai pavasarį prasidėjo Sankt-Peterburgo gubernatoriaus rinkimų kampanija. Ketverius metus Putino „kontroliuotas“ verslas rėmėsi 51 procentų akcijų valdymu, tačiau į tai buvo atsakinėjama tik pažadais, jog bus imamasi griežtų priemonių.

Tačiau Vladimiras Putinas draugų nepamiršta – štai Igoris Gorbenko ir šiandien yra „Grupė Konti“ prezidentas, vienas iš Rusijos lošimų verslo lyderių, šiuo metu įsikūręs Maksvoje.

2012 metais tuo metu dar nepriklausomas Rusijos dienraštis „Novaja Gazeta“ paskelbė skandalingą interviu su vienu iš Sankt-Peterburgo pasitraukusiu lošimų verslo lyderių – Kiniči Kamijasu. Su japonų mafija – jakudza – siejamas verslininkas teigė, jog Sankt-Peterburgo lošimų verslas startavo kaip bendras projektas kartu su vietos banditais. Tačiau viską tiesiogiai kontroliavo merija ir valstybės saugumo struktūros.

Parengėta pagal „Ruspolitics“ ir „Novaja gazeta“ medžiagą

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: