Pasaulio sveikatos organizacijos bei gydytojų teigimu, apie 40–60 proc. įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas – mityba, žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas ar net emocinė būsena yra vienos dažniausiai minimų vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų priežasčių. Lietuvoje viešintis ir gydytojų konferencijoje dalyvavęs biotechnologijų kompanijos vadovas, pasaulyje pripažintas telomerų diagnostikos ekspertas Stepas Matlinas (Stephen J. Matlin) sako,
kad stebėti, kaip kinta įvairių ligų pasireiškimo rizika ar net gyvenimo trukmė padės telomerų ilgio testas, kuris neseniai pradėtas atlikti ir mūsų šalyje – „Inmedica Alfa“ klinikoje.
„Telomerai – tai tarsi apsauginės kepurėlės, esančios chromosomų galuose, kurių trumpėjimas, pasireiškiantis daugiausia dėl nesveiko gyvenimo būdo, turi lemiamą įtaką žmogaus biologiniam amžiui ir ligų atsiradimui, – sako S. Matlinas. – Telomerų ir biologinio amžiaus ryšys neabejotinas ir oficialiai pripažintas, tad šiuo metu atliekama daugybė tyrimų, siekiant atrasti ilgaamžiškumo ir sveikatingumo formulę. Šių laikų medicina yra labai pažangi – organų ir kraujo transplantacijos ar vaistai gelbsti žmogaus gyvybę, tačiau didžiausia problema yra ta, kad vis didesnei žmonių grupei prireikia šios pagalbos. Turime pasiekti, kad stebėdamas savo būklę ir keisdamas įpročius, žmogus užkirstų kelią sveikatos blogėjimui“.
S. Matlinas pataria telomerų analizės testą (TAT) iš kraujo mėginio atlikti kas metus ar bent jau kas dvejus – kartu su įprastu sveikatos patikrinimu. Nors išsitirti telomerų ilgį patariama visiems, specialistas pataria atidesniems išlikti į rizikos grupę patenkantiems asmenims: sirgusiems ar sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, turintiems silpną imunitetą bei tiems, kurių šeimos nariai yra susidūrę su vėžiniais susirgimais ar širdies ligomis. Nors paprastai gydytojai rekomenduoja dažniau sveikatos būklę stebėti vyresniems žmonėms, išsitirti patartina visiems, net ir vaikams bei jauniems, 20–25 metų amžiaus žmonėms. Ligos, kurios anksčiau laikytos vyresniųjų problema, vis dažniau pasitaiko ir jauniems, net 40-ies nesulaukusiems asmenims. Taip yra todėl, kad dažniausiai ligų priežastis slypi ne faktiniame, o biologiniame amžiuje.
Dėl telomerų trumpėjimo sustabdymo ir atstatymo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pirmiausia atlikus TAT bei užpildžius specialiai sudarytą klausimų anketą. Vis dėlto specialistas pažymi, kad net ir įprasti gyvenimo būdo pokyčiai atneš neabejotinos naudos. Patariama nerūkyti, nevartoti arba riboti alkoholį, riebų, gruzdintą maistą, valgyti daugiau žalumynų, stengtis gerai išsimiegoti, vengti streso, dažniau būti saulėje bei sportuoti, ypač – užsiimti aerobika ar tinkamų svorių kilnojimu.
Gydytojams skirtą pranešimą apie telomerus, jų ilgio testą bei telomerazę – telomerų ilgio atstatymą ir trumpėjimo sustabdymą, kurių atradėjai buvo apdovanoti Nobelio medicinos premija, S. Matlinas skaitė Vilniuje, tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Mokslo vaidmuo kokybiškai prenatalinei priežiūrai ir visuomenės sveikatai“. Konferencijoje dalyvavo ir iš JAV atvykusi dr. Šifra Krinsfun (Shifra Krinshpun), skaičiusi pranešimą apie genų mutacijų nešiojimo statuso prekoncepcinį įvertinimą, doc. Eugenijus Laurinaitis, pasakojęs apie nėštumą iš psichoterapeuto perspektyvos, dr. Valerija Dobrovolskij, pristatęs tinkamos mitybos ir nėščiųjų toksikozės prevenciją, bei kiti specialistai.
