Upinės žuvėdros jauniklis | E.Drąsučio nuotr.
Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai.
Žvėrių ir paukščių jaunikliai labai retai tampa našlaičiais. Pievoje ar miške rastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje. Gamtai netinka žmonių pasaulio principai, ir jautrumas šiuo atveju yra net žalingas. Svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra ir su paukščių jaunikliais – palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės.
Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.
Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.
Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Neštis namo laukinių gyvūnų jauniklius – nusikaltimas gamtai
- Žolės deginimas – nusikaltimas gamtai
- Senos padangos – įžūlus spjūvis gamtai
- Pakrančių niokotojų padaryta žala gamtai siekia dešimtis tūkstančių eurų
- Lietuvoje atliekų surinkimo sistema yra žalinga tiek gamtai, tiek žmogui
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Europos parkų dieną žmonės kviečiami įvertinti gamtos turtus ir jais džiaugtis
- Sugrįžę gandrai nebesitrauks iš namų net kęsdami šaltį ir alkį
- Bebrų medžioklės sezonas nebus pratęstas
- Skambutis aplinkosaugininkams padeda išgelbėti gyvūną ar sustabdyti aplinkos taršą
- Jau prasidėjo priėmimas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius
- Ketvirtasis „Rūšių ralis“ kviečia į Labanoro girią
- Aplinkos ministerija leido sumedžioti daugiau vilkų nei anksčiau
- Kolekcinėje monetoje pavaizduotas balinis vėžlys
- Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys
- Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
- Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
- Neršiančioms lydekoms apsaugoti rengiama aplinkosauginė akcija
- Stovyklaujam taip, kad reiktų sunerimti
- Ar reikia mums griežlės griežimo, perkūno oželių mekenimo ir įspūdingo erelio skrydžio?
- Sulaikytas brakonierius „elektrikas“ – šiemet pirmas šalyje
- Filmų apie gamtą kūrėjai kviečiami dalyvauti konkurse P. Abukevičiaus premijai laimėti
- Bebrų medžioklė: pratęsti ar ne?
- Lydekoms apsaugoti pratęstas draudimas jas žvejoti
- „Adventur“ parodoje bus pasakojama apie bites saugomose teritorijose
- Gyvūnai mieste: kaip reaguoti ir jiems padėti
- Kuriantys filmus apie gamta kviečiami rungtis P.Abukevičiaus premijai gauti
- Aplinkosaugininkai pradeda kovą su žolės degintojais
- Kaip padėti gyvūnams žiemą?
Parašykite komentarą