Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, ėmė pasitaikyti vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius ir dėl to ūkininkai patiria žalos. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes ir paragino tokiais išimtiniais atvejais nustatyta tvarka prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos plėšrūnus dar neprasidėjus nustatytam jų medžioklės laikui ten, kur tai būtina.
Pagal Lietuvoje galiojančias medžioklės taisykles vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., o neleistinu metu jie gali būti medžiojami tik gavus minėtąjį leidimą.
Vilkų padarytą žalą Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka turi atlyginti savivaldybė. Šią žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką.
Ūkininkai ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi pranešti savo seniūnijai apie vilkų padarytą žalą ir raštu paprašyti, kad ji būtų įvertinta ir atlyginta. Apie tokį gautą pranešimą seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per septynias dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio tokio termino nepakanka jos dydžiui nustatyti.
Vilkų daroma žala būtų gerokai mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga. Pasak aplinkosaugininkų, nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o galvijai suginti į saugius aptvarus. Šiuose įrengus specialias tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus gerokai sumažėtų. Tokias priemones plačiai taiko Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir kitos Europos valstybės.
