„Įsisiautęs milžiniškas miškų gaisras Kanadoje, apėmęs kelis šimtus tūkstančius hektarų, verčia ir mus dar kartą atidžiai pasitikrinti, kaip saugome savo miškus nuo ugnies pavojaus, kaip esame pasirengę su ja kovoti, jeigu nutiktų tokia bėda“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Visa šalies miškų, nesvarbu, ar jie valstybiniai, ar privatūs, priešgaisrinė apsauga – ant miškų urėdijų pečių. Šiam tikslui jos kasmet skiria apie 2 milijonus eurų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai nuolat stebimi Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos detektoriais arba iš specialių miško gaisrų stebėjimo bokštų. Įžvelgę pavojų, šios sistemos operatoriai iš karto ant kojų sukelia artimiausią nuolat budinčią miško gaisrų gesinimo komandą. Tokias komandas turi visos urėdijos – ir ne tik pagrindines, bet ir rezervines. Komandos aprūpintos specialiais automobiliais ir gaisrui gesinti skirta įranga. Šiuo metu urėdijos iš viso turi 68 gaisrinius automobilius.
Ruošdamasi artėjančiam vasaros sezonui Kuršių nerijoje, kurios miškai jau yra patyrę ugnies galią, Kretingos miškų urėdija Preiloje prieš mėnesį surengė miško gaisro imitaciją. Ji buvo skirta gaisro gesinimo pratyboms. Šių pratybų metu urėdijos darbuotojai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai tobulino savo įgūdžius žvalgant miškus, ieškant gaisro židinio, gesinant patį gaisrą.
Šiemet, kaip ir kasmet, urėdijos miškuose numačiusios įrengti arba ar atnaujinti apie 13 tūkst. km priešgaisrinių mineralizuotų juostų. Tai veiksminga apsaugos nuo gaisro priemonė.
Siekdami užkirsti kelią gaisrams, valstybiniai miškų pareigūnai miškuose rengia reidus, kad sudrausmintų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikančius žmones. Tačiau urėdijų tikslas – ne nubausti kuo daugiau pažeidėjų, o visais galimais informacijos sklaidos būdais šviesti visuomenę, parodyti, kad ir viena atsitiktinai miške numesta nuorūka gali sukelti didžiulį gaisrą.
Pastangos kovojant su gaisrais duoda rezultatų – dėl gerai organizuotos priešgaisrinės apsaugos miško gaisrai neišplinta, neišdega dideli jų plotai. Pernai, Generalinės miškų urėdijos duomenimis, Lietuvoje kilo 247 miško gaisrai, išdegė 71 ha ploto. Pavojingiausia padėtis buvo rugpjūčio mėnesį, kai didelėje šalies dalyje vyravo aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumas ir daugelis savivaldybių buvo uždraudusios ar apribojusios lankymąsi miškuose. Laimė, bendromis ir miškininkų, ir savivaldos, ir visuomenės pastangomis pavyko išvengti didelių bėdų.
Šiemet, preliminariniais gegužės 5 d. duomenimis, Lietuvos miškuose užregistruota 13 miško gaisrų 2,7 ha plote.
