Ar prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o „pakoreguodavo“ statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie 2 litrus iš 15 išgeria užsieniečiai. Esą jei tą kiekį atimtumėm, tai išgertumėm „TIK“ apie 13 litrų ir neiškristumėm iš kitų šalių konteksto, bei nebebūtumėm viena labiausiai girtaujančių šalių. Žinoma minėta ekspertė nepaminėjo apie tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 7 litrų vienam gyventojui per metus ir net mažėjimas iki 13 litrų būtų nieko vertas. Bet šiems „ekspertams“ didelis suvartojimas yra įdomus tik tiek, kiek tai gerina ar blogina šalies įvaizdį, nes niekas nenori važiuoti atostogauti, ar investuoti į pragirdytą šalį.
Reikėtų tik priminti, kad alkoholio ir tabako gamintojams tai visiškai nėra joks stabdis investicijoms. Atvirkščiai, tai labai mėgiamas kraštas, kur savo pinigus investavo JAV ir Skandinavijos bendrovės. Seniai kartoju kitų sričių verslininkams, kad toks intensyvus alkoholio vartojimas ilgainiui neigiamai atsilieps ir jau atsiliepia kitoms verslo šakoms. Šiandien verslininkai jau diskutuoja apie palengvintas imigracijos sąlygas iš kitų šalių atvykstantiems darbuotojams, nes kai kurie verslo sektoriai jau ne juokais stinga darbuotojų. Tuo tarpu mūsiškiai darosi nelabai tinkami, nes niekas nebenori darbinti darbuotojo, kuris pirmadienį yra nedarbingas, darbe gali bet kada nugriūti girtas nuo pastolių ar sudaužyti milijonus kainuojančią techniką, o po algos kelias dienas nesirodo darbe. Todėl dabar jau visu stiprumu pasitvirtino tai, kas buvo daug kartų kartota: verslas išsikasė duobę patys sau. Asocijuotos verslo struktūros ilgus metus stojo mūsų už alkoholio gamintojus. Tą darė net profsąjungos. Šiandien jau skinam tų darbų vaisius. Niekam nebuvo įdomu, kad dar 1998 metais Seime patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta sumažinti alkoholio vartojimą 25 procentais. Vietoje to, dėl nuolatinės liberalizacijos jis buvo išaugęs 130 proc.
Tuomet mūsų šalies valdininkai ir politikai taip pat mieliau klausėsi visokių švyturių, stumbrų ir pan. Jie, o ne mokslininkai buvo tie, kurie aiškino kaip reikia daryti, nes „geriau žinojo“. Ir rezultatas „pranoko lūkesčius“. Dabar tai, kaip teisingai paminėjo E.Šiškauskienė, neigiamai veikia Lietuvos įvaizdį, nes į tai atsižvelgiama skaičiuojant įvairius indeksus, vertinant investicinę aplinką ir pan. Tik reakcija visiškai neadekvati. Net nebandoma siūlyti ar galvoti kaip spręsti problemas. Vietoje to, samdomos neaiškią kompetenciją alkoholio srityje turinčios įstaigos, kurioms iškeliamas tikslas perskaičiuoti alkoholio vartojimą. Žinoma, nurodant kokia kryptimi turi būti pokytis. Dar įdomiau, kad interviu gautus duomenis komentuoja net ne tyrėjai, o užsakovai, kurie apie alkoholio skaičiavimo metodikų išmanymą negali net svajoti. Kelis kartus paminima, kad alkoholį pas mus vartoja užsieniečiai, kad vežasi į kitas šalis lauktuvėms ir pan. Neišgirdau nė žodžio apie tai, ką veikia Lietuviai išvažiavę į užsienį. Turbūt tik medituoja ir smilkalus uosto. Tik kiek man teko girdėti, nemaža dalis mūsų tautiečių, nusipirkę keliones į Turkiją su viskas įskaičiuota paketu, nelabai tos kelionės ir atsimena, nes negerti tai, kas duodama už dyką, nesuderinama su dalies lietuvių mentalitetu.
Pastarosiomis savaitėmis verslininkai vėl varstė LRS Sveikatos reikalų komiteto ir LR Vyriausybės duris, pristatinėdami savo „teisingesnius tyrimus“ ir reikalaudami, kad Statistikos departamentas perskaičiuotų alkoholio vartojimą. Panašu, kad Vyriausybėje pritarėjų nerado. Bet viešųjų ryšių nenutraukė ir MG Baltic žiniasklaidos kanaluose tęsė viešųjų ryšių akcijas. Galiu tik paspėlioti, koks tikrasis šių akcijų tikslas. Oficialiai pateikiama versija tai, kad „nuoširdžiai susirūpino Lietuvos įvaizdžiu“. Tik turint galvoje kontekstą, kuomet renkami piliečių parašai dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų (plačiau čia ir čia), ir tai, kad kai kurie seimo nariai ar partijos jau registravos alkoholio kontrolės politikos pataisas Seime, atsirado rimtas noras tas iniciatyvas gesinti ir nukreipti dėmesį į kažkokius neva netikslius skaičius, kurie galimai eliminuotų tų pataisų pagrindimą, ir leistų pramonę palaikantiems politikams mosikuoti tais skaičiais Seime.
Panašu, kad alkoholio ir tabako gamintojai nėra labai originalūs. Ta pati asociacija aktyviai priešinosi 2006 metais svarstytam draudimui rūkyti baruose ir restoranuose ir pasakojo Philip Morris argumentus prieš tokį reguliavimą. Tuomet Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos puslapyje buvo aiškiai nurodyta, kad asociaciją remia tabako ir alkoholio gamintojai. Niekas iš tuomet vardintų “mitų” apie tai, kad lankytojai nebeis į restoranus, jei bus draudžiama rūkyti, ar kad tai sukels kitų problemų, nepasitvirtino. Šį kartą, pasakojimai apie tai, kad alkoholio vartojimo statistika neatitinka realybės, yra labiausiai naudingi už tą blogą situaciją atsakingiems alkoholio gamintojams.
Jau ne kartą minėjau ir paminėsiu dar kartą E. Šiškauskienei, ir jai „pasakiškas“ kalbas rašantiems ir realybės neatitinkančius tyrimus darantiems veikėjams, kad jei Lietuvoje alkoholį išgertų užsieniečiai, tai jie ir mirtų nuo alkoholio sukeltų ligų.
Deja realybė yra toli gražu ne tokia. Taigi panašu, kad verslininkams girdymas bet kokia kaina atsisuko prieš juos pačius, o jie prisiminę geriausias sovietmečio tradicijas nusprendė ne spręsti problemas, bet pataisyti statistiką.
Autorius yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, biomedicinos mokslų daktaras
Taigi Lietuvos Kelionių agentūros, klijentams perkant keliones į Turkijas, gal neturėtų automatiškai į visko įskaičiavimo paketą įtraukti alkoholį. Toks automatiškas (primestinis) alkoholio “įfasavimas” į kelionių paketą taip pat primena sovietinio prievartavimo kultūrinę praktiką, kai deficitinę knygą buvo galima įsigyti tik “sufasuotą” kartu su Brežnevo knygele, – ir suprantama, Lietuvos kultūrai garbės nedaro.
Kapitalistinės santvarkos gydytojas Aurelijus Veryga gerai mąsto, kad, jei žmonės netingėtų ir patys pasigamintų alų, vyną ir degtinę, tai nereikėtų kapitalistinių monopolistų švyturių ir stumbrų.
Statistikoje neįskaičiuotas nelegalus alkoholis iš Rusijos ir Baltarusijos. Jį įskaičiavus, sumažėtų girtavimo lygis Rusijoje ir Baltarusijoje, kadangi ten nupirktas alkoholis išgeriamas Lietuvoje. Taigi esame pirmoje vietoje, neliūdėkite, ponai pramoninkai.
Išsivarykite keletą trilitrių savo reikmėms, ir nerūpės Jums kažkokie ten pramonininkai su jų priešu – Veryga!
CHA
Va va – gali būti, kad jis konkurentus nori nusmukdyti. 🙂
Mat jį šunes.
—————–
Sklinda gandonešiai, kad esat užkietėjęs Sodininkas. Tai gal pasidarot kartais obuolių ar uogų Vyno… ? Esu girdėjęs, kad obuolių Vynas turi daug geležies.