Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) profesorius Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų aktyviai tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms. Šiais metais, A. Paulausko atlikti tyrimai buvo įvertinti vardine Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Pranciškaus Šivickio premija. Vardinė Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio premija yra skiriama kas ketveri metai Lietuvos mokslininkams už reikšmingus eksperimentinius darbus biologijos srityje. Prof. A. Paulauskui premija skirta už darbų ciklą „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“.
Erkės ir jų platinamos ligos plinta
„Darbų ciklas skirtas erkių pernešamų patogenų bei jų vektorių (uodų, blusų, erkių) ir šeimininkų molekuliniams-genetiniams tyrimams bei patogenų identifikavimui. Tai itin aktuali tema, kadangi sergamumas erkiniu encefalitu, Laimo borelioze ir kitomis parazitų sukeliamomis ligomis pasaulyje per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjo beveik keturis kartus“, – konstatuoja mokslininkas.
Tam didžiausią įtaką, pasak VDU Biologijos katedros mokslininko, turi keli veiksniai: padidėjo pačių erkių populiacija ir atsirado naujai infekuotų erkių. A. Paulauskas pasakoja, jog taip atsitiko dėl to, kad daugėja nešienaujamų pievų ir nedirbamų laukų, įsigaliojo draudimas deginti seną žolę, tačiau labiausiai įtaką erkių suaktyvėjimui padarė klimato kaitos pokyčiai. „Tiriant Baltijos regioną pastebima tendencija, kad erkių (D. reticulatus) paplitimas pasislinko į šiaurę ir erkės šiuo metu aptinkamos pietinėje Latvijos dalyje. Nenuostabu, erkių paplitimas ir gausimas priklauso nuo šioms erkėms tinkamų sąlygų, todėl jos užima vis naujas, joms palankias buveines, ten, kur palankiausia aplinka“, – pavyzdį, kaip erkės „persikrausto“ į vietoves kur anksčiau nebuvo aptinkamos, pateikia mokslininkas.
A. Paulausko teigimu – sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze yra skausminga asmens ir visuomenės sveikatos problema įvairiose Šiaurės pusrutulio regionuose, įskaitant daugumą Europos šalių, todėl vis daugiau pasaulio mokslininkų tam skiria savo dėmesį ir tyrimų šioje srityje daugėja. Tiesa, Lietuvoje kol kas nepakankamai tiriami erkių pernešami patogenai (vien borelijų Europoje šiuo metu yra 18-a tipų), o jų identifikavimui būtina taikyti naujausius molekulinius metodus. VDU Biologijos katedros vedėjas juokauja, kad ilgai tokia situacija nesitęs, nes vien šiuo metu vadovauja penkiems biologijos doktorantams, kurie įsitraukia į tyrimus. O tirti yra ką – erkių platinamos ligos plinta, nes pačios erkės užsikrečia nuo skirtingų gyvūnų. „Pavyzdžiui, erkė, įsisiurbusi į paukštį, kuris grįžo po žiemos iš Afrikos ten pasigavęs kokį užkratą, užsikrečia pati, o vėliau gali užkrėsti ir žmogų“, – apie naujai infekuotas erkes, kurios Lietuvoje nebuvo iki šiol žinomos ir „atsikraustė“ iš Pietų ar centrinės Europos, pasakoja A. Paulauskas.
Kuria diagnostinę sistemą ir skiepus
Pats A. Paulauskas moksliniams tyrimams, už kuriuos buvo įvertintas P. Šivickio premija, organizavo ekspedicijas ir rinko lauko medžiagą Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Rusijoje. Darbų cikle atlikti tyrimai, pasitelkiant naujausius molekulinius metodus, pirmą kartą leido nustatyti Skandinavijos ir Baltijos šalyse erkių ir kitų ektoparazitų platinamus naujus patogenus, įvertinti jų naujas paplitimo teritorijas, skirtingų rūšių tarpinių ir galutinių šeimininkų genetinės įvairovės vaidmenį platinant įvairius ektoparazitų pernešamus žmogui ir gyvūnams pavojingus parazitinių ligų sukėlėjus.
VDU biologijos profesorius skaitė mokslinius pranešimus daugiau kaip šimte konferencijų nuo Estijos iki Australijos ar Argentinos. Dabar, pasak mokslininko, vyksta tyrimai ieškant skiepų nuo Laimo boreliozės ir ieškoma būdo kaip greitai ir tiksliai nustatyti ar įsisiurbus erkei ji buvo pavojinga ir sukels kokią nors ligą ar ne. „Žmogus, išsitraukęs erkę ir pralaukęs 24 val. periodą, kada užkrėtimas išryškėja arba ne, neturi greitos galimybės tai sužinoti. Jam patariama laukti ir stebėti ir tik pasirodžius simptomams (išryškėjus dėmei, pakilus temperatūrai ir t. t.) pradedamas gydymas“, – patikslina mokslininkas.
A. Paulauskas pasakoja, kad viena iš mokslinių problemų, su kuria susiduriama – būtent greitos diagnostikos trūkumas. „VDU su Lietuvos ir Vokietijos biotechnologijos institutais šiuo metu tiria ir ieško paviršinių baltymų, kuriais būtų galima operatyviai ir tiksliai nustatyti – žmogus užsikrėtė ar ne ir kokio tipo liga iškart po įsisiurbimo“, – apie šiandieninius tyrimus pasakoja VDU Biologijos katedros vedėjas A. Paulauskas.
Mokslininkas taip pat kuria ir vakciną Laimo boreliozei, prieš kurią šiai dienai skiepų Lietuvoje kol kas nėra. „Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) skiepai prieš Laimo ligą yra, tačiau ištirta, kad ten gyvena tik vienos rūšies Laimo ligos sukėlėjas, kai Lietuvoje šiuo metu esti 18-a tipų, todėl toks skiepas Lietuvoje bevertis“, – akcentuoja A. Paulauskas. Mokslininkas mano, kad skiepai prieš Laimo boreliozę Lietuvoje turėtų būti, nes užkrėstų erkių kiekis tik didėja. Šiuo metu Laimo ligos užkratą turinčių erkių yra apie 2 proc., tačiau, tyrimų duomenimis, beržynuose, lapuočių miškuose jų yra apie 18 proc. ir šie procentai kasmet tik didėja.
***
VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas žinomas visuomenėje bei mokslo pasaulyje: yra tarptautinės Tarpparlamentinės asamblėjos Biotechnologijų Bioetikos klausimais mokslinio komiteto narys nuo Lietuvos (būstinė – Atėnai, Graikija); Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Agency, EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (European Centre for Disease Prevention and Control, ECDC) bendro projekto „VectorNet“ ekspertas, nuo 2002 m. – Genetiškai modifikuotų organizmų priežiūros komiteto prie Lietuvos Aplinkos ministerijos narys, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas; Lietuvos kaimo tinklo Inovacijų ir tyrimų kaime komiteto narys, Asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos narys, Lietuvos nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narys, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma” Mokslinės techninės tarybos narys, dalyvauja įvairiuose Lietuvos bei pasaulio mokslininkų (genetikų, biochemikų, biotechnologų, teriologų, entomologų, ornitologų, parazitologų, SOVE (vektorių ekologijos), IOBC-WPRS GA, JAV anaplazmozės tyrimų ir kt. draugijose; SKVC, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, buvo Biologijos studijų reglamento sudarymo komisijos pirmininkas, technologijos krypčių biotechnologijos narys-ekspertas.
