Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Saulės arkliukai Diskusijos

Apie naujas jaunimo šventes

Agnesa Griguolaitė, Beatričė Rastenytė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2016-03-14 21:02:12
7
Agnesa Griguolaitė | asmeninė nuotr.

Agnesa Griguolaitė | asmeninė nuotr.

Nors artėja pavasario lygiadienis, kai dienos vis ilgėja ir mes pasitinkame šviesos dievus, ne per seniausiai šventėm Užgavėnes, ką tik praūžė Kaziuko turgus ir sulaukėme Kovo 11-osios, vis dėlto noriu pasvarstyti, kas keičiasi.

Ar tradicijos keičiasi? Mano karta dar nešventė Helovino, tačiau po mokyklos baigimo jau praėjo dvidešimt metų. Tiesą pasakius, nešventėm mes ir Užgavėnių. Ko gero, didžiausios šventės buvo Kūčios, šv.Kalėdos ir Naujieji Metai.

Taigi – apie švenčių tradiciją. Kadangi mes gimę ir užaugę mieste, Užgavėnių nelabai perėmėme. Galbūt įspūdingiausios jos – Rumšiškėse. Vis dėlto Užgavėnės – kaimo šventė, kaimo tradicija.

Kaip švęsti šventes mieste? Panašu, kadlietuviai nelabai moka švęsti. Miestui reikia daugiau intrigos, daugiau rafinuotumo. Tikrai Vilnius atrodo labai provincialus, palyginti, pavyzdžiui, su Venecija ir jos karnavalu.

Apie kaukės simboliką yra ištisų filosofijų. Kaukė ir uždengia, ir atidengia. Uždengia veidą, bet atidengia esmę, jei jau pasirinkai karnavalui būtent tokią kaukę.

Mes neturime miestietiškų švenčių, o gal per mažai jų turime. Galbūt mažos grupelės ir švenčia, na, pavyzdžiui, karnavalą, bet aš kalbu apie masiškai švenčiamas miesto šventes. Na, gal žymiausia eisena Vilniuje yra Fiziko diena ir jų dinozauras, beeinantis atsiprašyti nuskriaustos filologės.

Neseniai publikavome straipsnį apie šventes Olandijoje, kaip nuoširdžiai švenčia Užgavėnes Olandijoje. Panašu, kad dabartinis jaunimas perima Heloviną ir Valentino dieną. Tai jų karnavalas ir šios naujos šventės šiuo metu yra jaunimo pamėgtos. Ir kai kurie jų tėvai, mano karta, irgi švenčia kartu su vaikais Heloviną, skaptuoja moliūgus ir žiūri siaubo filmus.

Senoji keltų šventė priminė šiek tiek Vėlines, visi užgesindavo savo namų židinius, eidavo prie bendro druidų laužo, kuris būdavo deginamas iš ąžuolo šakų ir, pasiėmę ugnies nuo jo,  uždegdavo savo namų židinius. Beje, tada Helovinas buvo laikomas metų pradžia, Naujaisiais metais. Taigi Naujųjų metų atskaitos taškas istorijoje yra įvairus. Kaip matome, nuo Helovino iki pavasario švenčių.

„Vėlinės – tai šeimos šventė, – sako Agnesa Griguolaitė, – kartu su šeima važiuojam į kapines, uždegam žvakutes, o Helovinas – tai mūsų šventė, mūsų karnavalas“. Norime mes ar nenorime, Helovinas sklinda, tad gal geriau pažiūrėkime, koks jis, neužmerkime akių. Taigi apie tai, kaip švenčia Heloviną dabartinis jaunimas, rašo „Ryto“ gimnazijos gimnazistė Agnesa Griguolaitė.

Beatričė Rastenytė

XXX

Pernai, spalio 23 dieną, penktadienį, „Ryto“ gimnazijoje vyko (ne)siaubo karnavalas – Helovinas. Mokiniai buvo pasipuošę įvairiausiomis kaukėmis, šventiniu makiažu, o akcentas buvo siaubo filmų personažai, raganos, vaiduokliai ir vaikštantys numirėliai. Neliko nepastebėti ir elegancijos nestokojantys jaunuoliai.

Helovinas buvo minimas žiloje senovėje, o pavadinimas kilo iš senosios anglų kalbos. Ši šventė pažymėdavo šalčio ir tamsos sezono pradžią. Prieš daug metų šiose teritorijose gyvenę pagonys keltai tikėjo, kad tą naktį baigiasi senieji metai ir prasideda naujieji, taip pat tikėta, jog iš spalio 31 nakties į lapkričio 1-ąją įsiviešpatauja piktosios dvasios, o per visus metus mirusiųjų dvasias ateina pasiimti pats mirties dievas – Samheinas. Tą vakarą šventikai kurdavo laužus ir aukodavo gyvūnus šiai būtybei. Pasitaikydavo atvejų, jog aukomis tapdavo netgi patys žmonės, pasak kitų, jie buvo apsėsti blogųjų dvasių, o tam, kad pasaulyje dingtų konfliktai ir nelaimės, reikėjo atsikratytų apsėstųjų, kurie sukelia pavojus.

Kitas svarbus aspektas buvo persirengimas. Tradicija persirengti įvairiais kostiumais prasidėjo Škotijoje ir Airijoje. Žmonės galvojo, kad kostiumai padės jiems išbaidyti blogio jėgas, ir kitus metus persirengėliai susilauks laimės dienų ir amžinos santaikos šeimoje. Šventės dieną vaikai vaikščiojo po namus ir rinko saldainius, o už tai turėjo papokštauti arba suvaidinti spektakliuką dosniems žmonėms. Išvakarėse buvo rengiami ir vakarėliai.

Mūsų gimnazijos Helovino šventę mokiniai ir mokytojai pradėjo švęsti jau labai seniai, tiksliau, nuo pat pirmų naujo direktoriaus dienų. Niekam ne paslaptis, jog „Ryto“ gimnazijos direktorius Ramūnas Maniuška yra labai motyvuotas ir kupinas naujų idėjų žmogus, tad jam ir kilo mintis kasmet mokykloje organizuoti šią šventę. Tačiau iš pradžių kelią pastojo keletas problemų, buvo sunku įgyvendinti tai, kas sugalvota, nes truko geros scenos ir įrangos, bet laikui bėgant Europos sąjunga finansavo statybos išlaidas – pastatytas priestatas. Šiuo metu mokyklos priestate įrengta didžiulė šokių salė, valgykla bei aktų salė, kurioje ir vyksta visi pasirodymai.

2015 m. renginio vedėjai buvo vienuoliktokai, kurie visą laiką linksmino žiūrovus sąmojais ir vaidyba. Šventėje buvo daug pasirodymų: šešėlių šokis, siaubo ir meilės istorija, kaukių šokis. Buvo parodytos ir mokinių sukurtos siaubo filmų parodijos, vyko geriausio kostiumo konkursas, o vertino ir dovanas dalijo komisija. Pirmosios vietos laimėtojai gavo pakvietimus į kino teatrus „Skalvija“ ir „Pasaka“. Po renginio salėje prasidėjo mokinių diskoteka – tai buvo pats vakaro įkarštis! Skambėjo įvairi muzika ir mokinių balsai, kurie kartojo savo mėgstamų dainų žodžius.

Karnavalui „Ryto“ gimnazijos parlamentas pradėjo ruoštis jau prieš tris savaites. Pozityviai nusiteikę energingi mokiniai rinkosi po pamokų, dalijosi savo idėjomis ir nuoširdžiomis šypsenomis, o likus savaitei iki (ne)siaubo karnavalo parlamento nariai plušo darydami scenos dekoracijas, rašydami scenarijų bei repetuodami.

Po Helovino pasikalbėjome su pagrindiniu renginio iniciatoriumi bei Gimnazijos parlamento prezidentu Deimantu Tumu.

– Kaip jūs radote rėmėjų?

– Visuomeninėje veikloje ir nenorėdamas išmoksti gana įdomių ir tikrai naudingų dalykų. Pavyzdžiui, rėmėjų ieškojimas bet kokiam savanoriui ar organizacijos nariui yra paprasčiausia komunikacija su kokios nors įmonės atstovu. Reikia susirasti potencialiai naudingų įmonių kontaktus, parašyti gražų elektroninį laišką ir paskambinti. Sėkmės paslaptis – kiekybė. Su kuo daugiau įmonių susisieksi, tuo daugiau rėmėjų turėsi. Žinoma, negalima pamiršti, kad vidurnaktį ar savaitgalį niekas ragelio nepakels, tad būtina susiplanuoti kuo patogesnį laiką.

– Papasakok plačiau, kaip jūs ruošėtės šiai šventei?

– Kiekvienais metais vis labiau įsitikinu, jog Helovino karnavalas yra tarsi užkeiktas, nes laikas bėga labai greitai. Atrodo, lieka dar mėnuo, o kitą akimirką jau stovi scenoje prieš žiūrovus ir stengiesi, jog viskas būtų kuo geriau. Organizuodami šventę stengėmės, jog patiems būtų smagu ir linksma. Leidome sau padėti teptukus į šalį ir išgerti arbatos su sausainiais. Tai suartino ir privertė labiau vertinti ne patį renginį, o bendras akimirkas kuriant. Galbūt šiek tiek truko darbų pasiskirstymo ir nespėjome atlikti visko, ką buvome suplanavę, tačiau tai ir suteikia tos prasmingos patirties ir „kaifo“, kai iš savo klaidų mokaisi ir darbą atlieki vis geriau.

– O ką tau reiškia ši šventė?

– Visą gyvenimą Heloviną siesiu būtent su gimnazijoje vykstančia švente. Kaip ir minėjau, karnavalas mus suartina, tačiau ne tik parlamento narius, bet ir visą mokyklos bendruomenę. Klasės pasitraukia nuo apsamanojusių suolų ir susiburia bendram tikslui – įrodyti, jog gali. Nuostabu tai, jog atsiskleidžia žmonių pasiaukojimas dėl kitų. To neišmokstame klausydami mokytojų ar tėvų kalbų, to išmokstame patys patirdami, galop suprantame, jog aukojamės ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad norime. Norime, jog visi būtų laimingi ir patenkinti. Linkime, kad ir kitose mokyklose vaikai būtų drąsūs, dalytųsi idėjomis, ugdytų savo sceninius gebėjimus bei burtųsi siekdami tikslo.

Agnesos Griguolaitės fotogalerijoje – Helovino „Ryto“ gimnazijoje akimirkos.

1
2
3
7
8
12
13
14
15
16
18
19
21
23
24
32
34
36

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I)
  2. Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (II)
  3. Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III)
  4. Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV)
  5. Apie baltų ornamentikos simboliką
  6. B. Rastenytė. Valstybės išsaugojimo kaina, arba „Skirgaila“
  7. B. Rastenytė. Gėrio ir blogio kova: J. Ivanauskaitės „Placebą“ prisiminus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja) says:
    9 metai ago

    Geriau mokykloje negu kur kitur.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Agnesa Griguolaitė, Beatričė Rastenytė:
    ,,tradicijos, rafinuotumo, provincialus, simboliką, filosofijų, karnavalui, grupelės, masiškai, publikavome, istorijoje, makiažu, akcentas, personažai, elegancijos, sezono, teritorijose, konfliktai, aspektas, Tradicija, kostiumais, spektakliuką, motyvuotas, idėjų, organizuoti, problemų, scenos, finansavo, aktų, parodijos, kostiumo konkursas, komisija, diskoteka, Pozityviai, energingi, scenos dekoracijas, repetuodami, iniciatoriumi…”

    Kai mintys pranoksta lietuvių kalbos galimybes… 🙁

    Atsakyti
    • Agnesa Griguolaitė says:
      9 metai ago

      Ar galėtumėte paaiškinti ką jūs turėjote omeny ir ką siūlote? ,,Kai mintys pranoksta lietuvių kalbos galimybes” Su pagarba Agnesa Griguolaitė.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Lietuvių kalboje netrūksta žodžių. Liūdna, kai žmonės ‘prabyla’ svetimų kalbų žodžiais. Išmoktų bent tas kalbas, kurių žodžius vartoja. Lengva imti svetimų kalbų žodžius ir vartoti juos nebūdingomis prasmėmis.
        Domiuosi viskuo, kas siejasi su mąstymu. Žinau kokios permainos įvyksta asmenyje, kai išgryninama kalba.

        Pagarbiai
        Paulius Normantas

        Atsakyti
        • Agnesa says:
          9 metai ago

          Labai ačiū už pastabas. Atsižvelgsiu į Jūsų žodžius.
          Su pagarba Agnesa Griguolaitė.

          Atsakyti
  3. Riumgaudas says:
    9 metai ago

    Gimimo diena, mokslo metų pradžia, Baltų vienybės diena, išleistuvės, mokslo metų pabaiga ir t. t. Labai įdomu. Papasakokite, prašau, kaip tokias dienas švenčiate. Pasitarkime.

    Atsakyti
  4. Aistis says:
    9 metai ago

    Lietuvių tauta nuo seno turi labai daug ir įdomių, gražių tautinių tradicijų. Ir būtų gražu, kad nors dalį jų , vykdytų savo mokykloje , aprašytumėte. O dėl kitataučių verslininkiškų švenčių – kaip Holovino ar dar kitokių , tai lietuvaičiams tikrai nederėtų nusileisti ligi patenkinimo verslininkų problemų, kad būtų išprikta kuo daugiau kvailų ir brangiai kainuojančių kaulių ir rūbų, atgabentų iš kitų šalių, įsijaučiama į svetimtaučių vaidmenis- tartum dalyvaujant tarptautinėse kaukių eitynėse. Lietuviai rengdavosi gyvulėlių, paukštelių kaukėmis, ir tik kartais XVI_ XIX amžių čigonų ar žydų – pajuokiamomis valkatų kaukėmis. Dabar tikriausiai galėtų būti pajuokos objektais girtuokliaujančių ir narkomanų, kitokių nenormaliųjų pajuokos kaukės, arba svaigalus ir narkotikus pardavinėjančių prekeivių pajuokos kaukės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus
  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus
  • Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų
  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

Kiti Straipsniai

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

J. Vaiškūnas. Vėlinės prieš Heloviną: ar atsispirsime siaubo komercijai?

2024 10 31
G. Kuliešienės nuotrauka

G. Kuliešienė. Valdyti pasaulį ar su pasauliu rezonuoti?

2024 05 10
Projektas ,,Youth4Change“ pristatytas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje | LDUK nuotrauka.

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos ir Europos piliečių forumo partnerystė: projektas ,,Jaunimo balsas: pozityvių pokyčių įgalinimas“  

2024 03 15
Vilnius, Šnipiškės, Giedraičių g. 10 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 ir 2024 m.: 10. Giedraičių g., II dalis

2024 02 20
Beatričė Rastenytė | Asmeninė nuotrauka

B. Rastenytė. Kūno kalba

2024 02 19
Užgavėnės Rumšiškėse | K. Kagio nuotrauka

N. Marcinkevičienė. Apie Užgavėnių skarulinius dėdus ir bobas

2024 02 11
Šv. Agotos vartai Darsūniškyje } Giedrės Streikauskaitės nuotrauka.

N. Marcinkevičienė. Ugnies globėja

2024 02 02
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 59 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (26): Vytauto g. 59 (II dalis)

2024 02 01
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 59 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (26): Vytauto g. 59 (I dalis)

2024 01 15
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. Dėl Šv. Liucijos, arba Šviesos dienos. Replika

2023 12 14

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kovo 11-ąją Radviliškyje skraidė laisvės paukštė (nuotraukos)

Kovo 11-ąją Radviliškyje skraidė laisvės paukštė (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai