Nauji mokslo centrai Lietuvą priartina prie galimybės gauti Nobelio premiją?

Kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda „Accelerating Science“. Šią dieną Vilniaus universitetas (VU) ir visas Lietuvos mokslas pradės naują inovacijų plėtros etapą.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas į naujus mokslo centrus deda daug vilčių. „Centruose ne tik turime unikalią įrangą – mes mokame ja naudotis. Tai padidins mūsų konkurencingumą pasaulyje, padės pritraukti daugiau talentingų mokslininkų iš užsienio. Tinkamas šių centrų panaudojimas sudarys palankias sąlygas Vilniaus universitetui atsidurti tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – sako jis.

Į NFTMC sudėtį įeinančio Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriaus prof. Gintaro Valušio nuomone, Saulėtekyje susitelks stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas. „Mano turimomis žiniomis, mokslininkų, cituotų per 1000 kartų, šalyje yra 42. 85 proc. jų dirba Saulėtekyje“, – paskaičiavo profesorius.

JGMC sui generis vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, nuolat komentuojantis Nobelio chemijos premijos laureatų pasiekimus, įsitikinęs, kad šių centrų veiklos pradžia Lietuvą priartina prie galimybės gauti Nobelio premiją.

JGMC gali būti prilygintas patiems moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. Šį pastatą galėtume vadinti beveik išmaniuoju, nes tokio technologiškai sudėtingo pastato VU dar nebuvo. JGMC tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto (GMF) biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.

NFTMC – didžiausias technologinės ir mokslo tyrimų paskirties pastatas Lietuvoje. Čia koncentruojasi keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos. Keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Šiuolaikinė mokslo infrastruktūra suteiks pačias geriausias sąlygas tyrėjams – vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.

VU organizuojamos CERN parodos „Accelerating Science“ lankytojų laukia įspūdinga kelionė, supažindinanti su Visatos atsiradimo raida. Penkiose patalpose – mokslo paslapčių erdvėse – pristatomos skirtingos mokslo temos. Pirmojoje lankytojai pasiners į atmosferą, vyravusią po Didžiojo sprogimo. Antroji skirta fundamentaliosioms dalelėms. Jei Visatą paverstume lygtimi, galėtume sakyti, kad trečiojoje erdvėje gvildenami įvairūs jos nežinomieji. Ketvirtojoje pristatomas Didysis hadronų greitintuvas ir jame vykdomi eksperimentai, o penktoji leis sužinoti, kada buvo padaryti fundamentalūs atradimai, nulėmę šių dienų technologijas. Iki liepos 15 d. paroda veiks NFTMC (Saulėtekio al. 3).