Ar skaitote savo vaikui? (0)

multilingualliving.com nuotr.

Knygų mugė praūžė, visi apsilankėme, naujų knygų šūsnį išsirinkome. O vaikiškų knygelių tarp jų ar buvo? Žinoma, taip! Buvusi pirmoji JAV ponia Žaklina Kenedi yra pasakiusi: „Yra daug būdų savo vaiko pasaulį padaryti didesniu. Meilė knygoms – pats geriausias.“

Lietuvoje nėra atlikta tokių tyrimų, kurie įrodytų, koks svarbus yra skaitymas vaikams, o ypač – skaitymas balsu iki trijų metų.

Apmaudu, kad norėdami tai įrodyti, turime remtis tik užsienio šalių atliktais tyrimais, kurių išvada vienareikšmiška: skaitymo įgūdžiai prasideda namuose. Ankstyvas skaitymaspadeda vaikui suprasti, kad žodis, kurį mes tariame, gali būti išreikštas ženklais, jis ima suprasti pasakojimo struktūrą – kad istorija turi pradžią, pasakojimą ir pabaigą. Vaikas, klausydamasis jam skaitomo teksto, išmoksta naujų žodžių, galiausiai skaitymas balsu gali sukurti vaiko dienos rutiną – pamatęs, kad mama ar tėtis ima knygą į rankas, jis kaskart supras, kad atėjo laikas miegui.

Lietuvoje tėvai, nežinodami, neturėdami informacijos apie skaitymo vaikams ankstyvame amžiuje naudą, vis mažiau skaito su savo mažamečiais. VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu šių metų pavasarį Spinter atliktame tyrime „Lietuvių skaitymo įpročiai“ į klausimą, „kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui?“, net 73 procentai tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria (palyginimui praėjusiais metais tokių tėvų buvo 67 procentai).

Tas pats tyrimas teigia: kuo vyresnis vaikas, tuo jo skaitymo įgūdžiai darosi geresni. Taigi, atsakomybę pratinti vaiką prie knygos tėvai dažnai perkelia darželiui arba mokyklai. Dauguma 3–6 metų vaikų (76 proc.) ir absoliuti dauguma – 7–10 metų vaikų (96 proc.) per pastaruosius šešis mėnesius perskaitė nors vieną knygą. Taigi mokykla yra ta institucija, kuri labiausiai tampa atsakinga už vaikų skaitymo įgūdžių ugdymą. Ko turėtų tikėtis tėvai iš mokyklos? Ar vaikui būtų lengviau mokykloje, jeigu jis ateitų turėdamas knygos skaitymo/vartymo, galiausiai – klausymo įgūdžius?

Komentuoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo pedagogė Valdonė Navickaitė:

Vienas gražiausių vaikystės prisiminimų dažno žmogaus gyvenime – prieš miegą mamos dainuojama lopšinė, sekama pasaka ar skaitoma knyga. Džiugu, kad viena pamatinių dažnos  šeimos vertybių šiais technologijų laikais yra išlikęs knygų skaitymas. Nuostabu, kai su knyga vaikas susiduria nuo kūdikystės. Jis stebi nuolat skaitančius tėvelius,  čiupinėja varto žaislines knygeles,  išpūtęs akeles klausosi mamos skaitomos knygos istorijos. Vėliau kartu su artimaisiais lankosi knygynuose, apžiūrinėja ir renkasi spalvingas vaikiškas knygas, kurių paslaptis jiems skaitydami atveria tėveliai, o vėliau bando įminti patys savarankiškai skaitydami.

Skaitymo nauda – neišmatuojama. Akivaizdu, kad vaiko, kurio vaikystę  lydi knyga, emocinė-socialinė, komunikacinė, pažintinė, intelektinė raida skiriasi nuo  vaiko, atriboto nuo knygų pasaulio.

Be to, kad knygų skaitymas vaikus supažindina su supančiu pasauliu, moko jį suprasti,  kritiškai vertinti, lavina mąstymą, atmintį, turtina vaizduotę, žadina kūrybiškumą, ugdo dėmesio koncentraciją, vertėtų paminėti ir  keletą tokių aspektų, kurie  tiesiogiai susiję su veikla mokykloje, dalykiniais vaikų pasiekimais. Pirmiausia tokie vaikai lengviau išmoksta skaityti (dažniausiai į mokyklą jie jau ateina skaitydami ar bent pažindami visas raides). Jie yra sukaupę turtingą žodyną,  mielai pasakoja, drąsiai fantazuoja, kalba rišliais sakiniais, nedaro žodžių derinimo klaidų. Tokie vaikai greičiau mokosi rašto, lengvai išmoksta ir taiko gramatines taisykles, mažiau daro rašybos klaidų.  Išmokę skaityti – jie lengviau supranta grožinius tekstus, jiems nekelia problemų matematikos žodinių uždavinių suvokimas,  prasmingas dalykinių – pažintinių tekstų skaitymas (kas ypač bus svarbu vyresnėse klasėse mokantis istorijos, geografijos, biologijos ir pan.).

Nuo mažumės draugaujančių su knygomis vaikų ir emocijų pasaulis turtingesnis. Jie turi išsiugdę geresnius empatijos įgūdžius, geba geriau suprasti kitus. Todėl mokykloje lengviau bendrauja, moka taikiai išspręsti nesutarimus (juk knygose taip pat randa atsakymus, kaip išspręsti įvairias problemas, nugalėti baimes), suteikia pagalbą draugams, patys labiau pasitiki savo jėgomis.

Nepamirškime ir to, kad nieko nėra vertingesnio už artimą šeimos narių tarpusavio ryšį, kurį knygų skaitymas dar labiau sutvirtina.

Tad visi kartu, tėveliai ir mokytojai, turime siekti, kad vaikai suprastų –  knyga gali tai, ko negali jokie šiuolaikiniai technikos stebuklai. Atverkime vartus į nepaprastą, kupiną nuotykių ir spalvų knygų šalį, nes „Knyga, knyga, dar kartą knyga. Niekas taip neišjudina ir neugdo vaiko fantazijos kaip knyga“ ( Astrida Lindgren).

Iki kokio amžiaus vaikui reikėtų skaityti balsu?

Kai vaikas išmoksta skaityti pats, tėvai dažnai nustoja jam skaityti balsu. Vis dėlto vertėtų nepamiršti, kad tėvų dėmesio reikia vaikams įvairiame amžiuje, o skaitymas drauge – vienas iš tų užsiėmimų, kurie kuria saugią ir jaukią namų aplinką, leidžia sužinoti vaiko nuomonę apie jam patinkančius dalykus. Skaitydami kartu visada galite klausti vaiko, kaip jis pasielgtų panašioje situacijoje, ar istorija yra pamokanti, ar jis supranta, kas norėta pasakyti parašytu tekstu. Skaitydami kartu su vyresniais vaikais jūs matysite, kokie yra vaiko interesai, kokios temos jam atrodo įdomiausios ir aktualiausios. Leiskite vaikams knygas rinktis patiems ir gerbkite jų pasirinkimus. Nėra nieko blogiau už draudimus. Viena uždrausta knyga gali atimti vaiko norą skaityti visam laikui. Verčiau išsiaiškinkite, kodėl jam ta knyga svarbi ir kuo.

Pasaka vaikui prieš miegą nėra vien malonumas. Tomis penkiolika ar dvidešimčia minučių jūs plečiate vaiko žodyną, ugdote jo gebėjimus klausytis, galiausiai – kuriate saugią vaikui aplinką. Įpratęs ramiai ir saugiai užmigti su knyga, vaikas pamils knygą, o ateityje skaitymas jam bus savaime suprantamas veiksmas, padedantis jam gyvenime – ne tik mokytis, bet ir bendrauti su aplinkiniais.