Europa siūlo baigti su ta Lietuva (5)

europieciai_europarl.europa.eu

europarl.europa.eu nuotr.

Europos architektai nusprendė, kad ekonominę Europos valstybių sąjungą laikas paversti unitarine politine valstybe. Parlamentaras Povilas Urbšys spėja, kad būtent tokiu tikslu siekiama pakeisti dabar galiojančią Europos Parlamento rinkimų tvarką.

EP ir Europos Tarybos nuostatas, kuriomis norima pakeisti EP narių rinkimų tvarką, vakar svarstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo nariai siūlomam projektui nepritarė.

Naujoji EP rinkimų tvarka, už kurią Briuselyje balsuota praėjusių metų lapkritį, numato esminius rinkimų pakeitimus. Europa taptų bendra rinkimų apygarda, kandidatų sąrašai būtų bendri visai ES, o balsuoti tektų už „politines šeimas“ be nacionalinių skirtumų. Tarkime, partijos taptų superdariniais – Europos socialdemokratais, Europos žaliaisiais, Europos liberalais ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos kandidatas konservatorius būtų Europos konservatorių sąrašo narys. Jeigu jis būtų išrinktas, atstovautų ne Lietuvos, o visos Europos rinkėjams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teisinasi, kad tai kol kas yra tik išankstiniai siūlymai ir neaišku, ar jie kada nors virs kūnu.

„Vakaro žinioms“ jis aiškino, kad esama labai daug neaiškumų ir nežinia, ar visoms valstybėms pavyks suderinti pozicijas. Bent vienai valstybei nesutikus, nauja tvarka neįsigaliotų.

Pasak VRK pirmininko, kyla įdomių klausimų. Pavyzdžiui, neatsakyta, kas sudarytų partijų kandidatų sąrašus, nustatytų jų eiliškumą. Yra neaiškumų dėl kvotos. Dabar Lietuva turi 11 vietų kvotą Europarlamente, bet nežinia, kaip būtų ateityje, ar būtų garantuotas jų išrinkimas, jeigu kandidatai figūruotų įvairiuose sąrašuose“, – svarstė Z. Vaigauskas.

Anot jo, bandant keisti rinkimų tvarką, siekiama sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį.

„Viena iš pagrindinių krypčių būtų ES centralizavimas suvienodinant rinkimų tvarką. Dabar ES galioja net skirtingas amžiaus cenzas: mūsų piliečiai gali rinkimuose dalyvauti nuo 18 metų, bet Austrijoje nuo 16. Todėl keliamas klausimas suvienodinti amžių“, – dėsto Z.Vaigauskas ir teisinasi, kad iki tokių naujovių labai tolimas kelias, juo labiau kad daug siūlymų nesulaukia pritarimo.

Seimo narys P.Urbšys teigia, kad iš Europos architektų sulaukę tokių siūlomų naujovių turime būti itin budrūs. Pasak jo, europarlamentarai nepasivargino projektą teikti įvertinti valstybėms narėms, o nukreipė svarstymą tiesiog Europos Tarybai. Tačiau laimė, kad Tarybai vadovaujanti Olandija pasipriešino tokiam planui ir nusprendė išgirsti nacionalinių valstybių nuomonę.

„Be abejo, tie, kurie nori užveržti kilpą ir pasmaugti valstybinius nacionalinius interesus, tokių ketinimų neatsisakys ir analogiški bandymai nesiliaus. Europoje siekiama sukurti bendrą politinę piramidę, kurioje visi būtų unifikuoti. Esmė tokia, kad iš to išloš tik didesni. Tai bus kaip politinė „Eurovizija“, bus pažeistas nacionalinių interesų atstovavimas. Rinkėjų kur kas daugiau yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje negu Lietuvoje. Pagal sąrašus išrinks tuos, kurie gaus daugiau balsų. Parlamente dominuos nacionalinės daugumos ir ES bet kokiu atveju išliks didesnių valstybių įtaka“, – siūlomos tvarkos pavojų įžvelgia P.Urbšys.

Seimo nario žodžiais, neatsitiktinai europarlamentarams siūlymai balsuoti buvo pateikti lapkritį. Nes tuo metu Europos architektams buvo svarbu sutramdyti valstybes, kurių pozicijos pabėgėlių klausimais smarkiai išsiskyrė.

„SSRS laikais buvo viena, komunistų, partija, čia leidžiama turėti politines šeimas – įvairias partijas. Bet einama link to, kad tai būtų bendri dariniai visai ES“, – P. Urbšys mano, kad dabar vyksta nacionalinių valstybių reakcijos zondavimas, o nepavykus šiam planui bus griebtasi kitokių būdų kurti unitarinę Europos valstybę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: