Vilniaus pagarsinimo šventėje skaitomas 1323 m. Gedimino laiškas | Alkas.lt, Tomo Baranausko nuotr.
Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai.
Nuo 2007 m. Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus kasmet organizuoja Draugija „Pilis“, nuo 2011 m. – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė. 2013 m. šią datą, kaip Vilniaus pagarsinimo dieną, Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą. Šių metų renginys – jau dešimtasis. Jis bus skirtas ir Gedimino įžengimo į Lietuvos sostą 700 metų jubiliejui (1316–2016).
Vilniaus pagarsinimo šventės programa
Šių metų renginyje dalyvaus aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Saulius Čėpla, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė), istorinius pranešimus skaitys Tomas Baranauskas, Valdas Rakutis ir Romualdas Grigas. Renginio pabaigoje numatyta apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikimo ceremonija.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Vilniaus pagarsinimo šventėje prisiminsime Gediminą ir Vilniaus įkūrimą
- Vilniaus pagarsinimo šventė – 2011
- Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011
- Vilniaus pagarsinimo šventė – 2012
- Karininkų ramovėje susirinkę Vilniaus pagarsinimo šventės dalyviai paragino remti Ukrainą (nuotraukos)
- A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
- Vilniaus karininkų ramovė kviečia į Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių minėjimą
- Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena
- Dar šiandien galima suspėti apsilankyti Sostinės kalėdinėje knygų mugėje
- I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
- Sostinės Taryba patvirtino Kaziuko mugės simbolį
- Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
- „Vilnelė“ kviečia paminėti Juozo Averkos 100-ąsias gimimo metines
- Sostinėje pirmą kartą rengiamas grandiozinis Kovo 11-osios paminėjimas
- V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis?
- Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“
- Vilniuje įteikti „Jaunimo apdovanojimai“
- J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
- R .Baškienė. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ šiemet jau gali nebeskambėti
- Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės
- Piano.lt vasaros terasa rugsėjį pasitinka audringai (video)
- Spalvingą Vilniaus žemėlapį miesto svečiai galės gauti nemokamai
- Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija
- T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
- M. Jučas. Gedimino laiškai
- Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
- Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
- Vilniuje atidengtas paminklas Dž. Lenonui
- LDK kunigaikščio šauklys vilniečius pradžiugins žinia apie mažėjančius mokesčius
- Vilniečius leisti laiką pakrantėje kvies 270 spalvotų kėdučių
Pirmasis laiškas iš naujosios Sostapilės, – senosios lietuviškųjų genčių šventviečių erdvių būstovės Vilniaus,
– gerai (nors vadinam vis slavizmu “miasto”, o zieteliškai-jotvingiškai: kur žmonės gyv. susispietį “Daikti” t.y.
daikte, vieton vienon, – “na miasto”), bet reikia labiau pasipurtyt archyvinius Vienos, bent Krokuvos ir visos
Vokietijos su Ukraina-Rusija archyvus, saugyklas senų leidinių, kad rast vėl… Sostapilės Vilniun į k ė l i m o
dvasinį bei kūniškąjį sumanytoją – Didijį Lietuvos Karalių VYTENĮ. Upių vagas (Vilnios) ne kiekvienas Valdovas
keitęs, gudų folkloras nuo Naugarduko Sostapilės kūrimo atsisakymo paseką (dėl Vilniaus ir Vilnios vagos ties
Kreivąja) pamena lig šiol, – (eisma Vilniun kalnus kasti..) “do Vilny pojdzem, gury kopacj”.
Tokia buvus tikrovė tuomet (1305 m.) kas XV a. ir vėlesnių aprašų užuominose yra; tad Vilniaus – Krokuvos
būsimosios galingiausios Europos unijos (1569 m.) valstybių pradininkių Sostapilių praeities istorija laikia.
Pati Liublino susitarimo dvasia amžina, nekintama ir vienintelis, gyvas bei pagarbos vertas paminklas tai
dienai, – Dienai išsaugojusiai lenkų tautą, ir Lietuvos imperijos tautoms išlikt, išgyvent ir apsigint bendro
valstybingumo varge, laimėje ir nelaimėse padėjusi. Diena užmiršta, užmarštinama tapačiai Didžiojo
KARALIAUS VYTENIO gyvybiškai dieviškųjų gynybinės kovos už Tautą ir Valstybę atminties spragų
tuščiaisiai Europos ir Pasaulio lapais. Jie gyvi, gyvybingi ir laukia… laukia savais XIV a. (pagal primestą
atskaitą svetimybinę iš pavasarių MŪSŲ METUS išplėšus) ir vėlesniais svetimų įrašais apie mus.
Raštams ir įrašams “įsirašymams-išmaniau” mes anuomet savų pastangų, energijos ir laiko, neeikvoję,
todėl ir esam! Dabar.
Buvom – esam – būsim.
Ir Didžiojo Karaliaus VYTENIO, – sostapilės lietuvių Vilniun perkėlėjo, – 700-osios mirties metinės
JAU Tavo… mano… visų garbė ir laukianti pareiga.