E. Gilė: Gyvoji istorija padeda auginti tautinį tapatumą (nuotraukos) (5)

Vikingų kaimas | rengėjų nuor.

Vikingų kaimas | rengėjų nuor.

Šiuolaikinė moksleivių karta neįsivaizduoja mokymosi be naujų technologijų ir interneto. Dabar vaikams mokymosi vyksme reikia daug veiksmo, interaktyvumo. Mokytojams, o tuo labiau muziejams, tikras iššūkis vaikus sudominti tautos praeitimi ir istorija.

Statistika rodo, kad tik apie 8 proc. mokinių Lietuvoje turi geras istorines žinias. Didžiosios dalies jų, istorijos žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Manomai, tam didžiausios įtakos turi mokyklose sutelktas dėmesys į istorinius faktus ir jų kiekį, pamirštant pabrėžti istorijos mokymosi prasmę ir jos vertę. Juk nepalyginamai daugiau galima sužinoti apie istoriją prisilietus prie jos, tiesiogine to žodžio prasme.

„Tam, kad tautos istorija būtų neužmiršta, ji turi būti gyva. Taip, kaip kiekvieno suaugusio atmintyje gyvi šeimos, senolių prisiminimai. Istoriją vaikams reiktų sekti tarsi pasaką; sukuriant aplinką, kurioje galima būtų ją patirti“, – tautinio tapatumo svarbą pristato Edita Gilė, patyriminio muziejaus „Vikingų kaimo“ viena iš įkūrėjų.

Gyvasis švietimas šiuo metu kaip istorijos neformalaus ugdymo būdas plinta visame pasaulyje. Tai yra paveiki priemonė šiandieninius moksleivius įtraukti į ugdymo procesą. Mokslininkai pabrėžia, kad vaikai, dalyvaudami patyriminėse, veiksmo edukacijose, įsimena virš 70 proc. medžiagos.  Gyvųjų edukacijų metu mokiniai aktyviai įtraukiami į veiklą pasitelkus jų pojūčius (lietimo, regos, klausos ir pan.). Vaikų emocijos ir mąstymas sužadinamas  įdomiomis istorijomis, interaktyviomis užduotimis. O svarbiausia, kad asmeniškai kiekvieno vaiko išgyventi patyrimai sudėlioja tvarius pamatus jų tautinio tapatumui, meilei savo šalies istorijai.

Gyvosios istorijos muziejuje „Vikingų kaimas“ visi mokymai įgyvendinami patyriminio ugdymo pagrindais.  Vaikai, dalyvaudami edukacijose, turi galimybę kokybiškai turiniu ir forma susipažinti su senovės (Europos ir Lietuvos) istorija, tuo metu buvusiais amatais, raštu, karyba, maistu autentiškoje „Vikingų kaimas“ aplinkoje. Edukacijų metu siekiama įkvėpti vaikus didžiuotis savo baltiška kilme,  protėvių kovomis už laisvę nuo vikingų amžiaus laikų. Tokia ugdymo forma padeda vaikui sudėlioti  istorinį žinių „karkasą“, kurį galėtų savarankiškai pildyti informacija iš mokyklos, žiniasklaidos, muziejų, interneto ir edukacinių užduočių.

„Berniukas, kuris nekenčia istorijos pamokų, sakė, jog jei visos būtų tokios kaip „Vikingų kaimo“, tai būtų jo mėgstamiausias dalykas“ . Toks berniuko mokytojos atsiliepimas geriausiai parodo patyriminių mokymų poveikį vaikams.

Patyriminis muziejus „Vikingų kaimas“ veikia nuo 2011 metų, Družuose, gražiame Širvintos upės slėnyje. Kasmet gyvosiose pamokose dalyvauja 5000 moksleivių iš visos Lietuvos.

Edita Gilė, „Vikingų kaimas“ įkūrėja, dalyvauja nacionalinio konkurso „Talentas keisti 2015“ pusfinalyje. Ji yra viena iš šešių pokyčių lyderių, atrinktų iš daugiau nei 300 kandidatų.

Konkursas „Talentas keisti“ yra pasaulinės organizacijos „Reach for Change“ programos dalis. Lietuvoje komisija kartu su TV3 televizija pristato šešis kandidatus ir jų socialinio verslo planus kaip vaikų gyvenimą padaryti laimingesnį.  Sausio 11- 19 dienomis už vieną idėją ir jos lyderį galima balsuoti internetu www.talentaskeisti.lt. Iš pateiktų idėjų bus išrinkta viena, o jos autoriui, turinčiam talentą keisti, bus skirta visapusė parama socialiniam verslui plėtoti.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: