Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.
Sausio 7–17 dienomis Seime vyks renginiai, skirti Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui paminėti. Renginiuose prisiminsime, kaip 1991 m. Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų agresorių ir savo ryžtu bei pasiaukojimu apgynė Lietuvos nepriklausomybę.
Sausio 7 d., ketvirtadienį, 14 val. jau 6 kartą vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojamas interaktyvus edukacinis renginys ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“, kuriame kariūnai pristatė Seimo gynimo planus pagal 1991 m. ir 2016 m. situacijas.
Sausio 8 d., šeštadienį, 12 val. startuos tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1991 m pagerbti. Gražia tradicija tapusio bėgimo tikslas – skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei kovoje už jos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Sausio 12 d., antradienį, 10 val. Seimo Vitražo galerijoje bus atidengta Atminimo lentelė, skirta 1991 metais šioje Seimo rūmų erdvėje prisiekusiems gynėjams pagerbti, iškart po atidengimo ceremonijos vyks iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. 11.15 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks jų susitikimas (renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“). Laisvės gynėjų dienos išvakarėse 19 val.Nepriklausomybės aikštėje bus uždegti atminimo laužai (tiesioginė vaizdo transliacija per LRT televiziją ir radiją), 19.30 val. vyks Sąjūdžio valanda.
Seime taip pat bus pristatytos parodos, skirtos Lietuvos laisvės 25-mečiui paminėti. 13.15 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atverta Parlamento gynėjo Leonido Chardino nuotraukų paroda. 16.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje – fotomenininko Algirdo Tarvydo nuotraukų paroda „Už Laisvę“.
Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, pradėsime tradicine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“.
10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, skirtas Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui paminėti (renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, per LRT televiziją ir radiją).
12 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės Nepriklausomybės aikštėje (renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją ir radiją) ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas bei renginio dalyvių eitynės nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.
15 val. Konstitucijos salėje Seimo vadovybės ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.
Sausio 12 d., antradienį, 17–22 val. ir sausio 13 d., trečiadienį, 12.30–14.30 val.Seimo rūmų Parlamento ir Vitražo galerijose vyks atvirų durų valandos, kurių metu Seimo svečiai galės apžiūrėti eksponuojamas parodas, bus demonstruojama vaizdo medžiaga, atliekamos meninės kompozicijos, veiks vaikų piešinių dirbtuvės.
Sausio 17 d., sekmadienį, vyks renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 25-osioms metinėms paminėti.
11.10 val.kariai žygiuos Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę, kurioje vėliau vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotė.
14 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje – iškilmingas minėjimas (renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“).
15 val. Vitražo galerijoje bus pristatyta ekspozicija „Gyvoji istorija“.
Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kituose miestuose.
Daugiau informacijos apie Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginius ir išsamią renginių programą galima rasti specialiojoje svetainėje.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
- Minėsime atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį
- Iškilmingame minėjime bus pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas (tiesioginė transliacija)
- Laisvės gynėjų susitikime: Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi
- Laisvės gynėjų dienos – sausio 13-osios renginiai Kaune
- Seime įteikta 2014 m. Laisvės premija
- Iškilmingame Seimo minėjime pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas
- Tęsis signatarų konferencija Seime „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ (tiesioginė transliacija)
- 2014 m. Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui A. Michnikui
- Minėsime Prezidento A. Smetonos 141-ąsias gimimo metines
- 2014 m. Laisvės premiją siūloma skirti Lenkijos disidentui A. Michnikui
- Kaune bus minima Laisvės diena
- „Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma
- Pilietiškumo diena Vilniaus bastėjoje ir palinkėjimai Lietuvai
- Lince atidaryta fotografijų paroda „Laisvės gynimas 1990-1991 metais“
- J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
- Spalio 3-ioji Seime – Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena
- Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
- Seimo galerijoje pristatomas R.Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“
- Prieš V.Gergijevo koncertą Kaune – tyli studentų protesto akcija
- S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?
- Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas
- Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje
- Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
- Kovo 11-oji švenčiama visoje Lietuvoje
- Lietuva pradeda pirmininkauti Baltijos Asamblėjai (tiesioginė transliacija)
- Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas
- Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
- Kviečia Baltijos kelio 25-mečiui paminėti skirti renginiai (dienotvarkė)
- Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai
Tai kad nėra laisvos Lietuvos. Ji 2004 m. buvo palaidota. Dabar turime tik valstybės iškamšą.
Valstybė, tai pirmiausiai jos piliečiai.
Jeigu jaučiatės iškamša, tai ir požiūris į gyvenimą ir valstybę toks pat.
Nejuokinki žmonių pilieti:) Siūlyčiau plačiau pasidomėti valstybės apibrėžimu (Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą). Lietuvoje suvereniteto nerasta, nuolatinių gyventojų katastrofiškai mažėja, jų vieta ateityje užims juodieji ir kitokie spalvotieji ateiviai, valdžia – na apie valdžia gerai arba nieko (gero neturiu ką pasakyti, tad lieka niekas), konstitucija tik likusi pasakų knyga, pinigėlių nebėra ir t.t. ir t.t.
Linkiu gražios žiemos ir malonių gyvenimo akimirkų “laisvoje lietuvoje” 🙂
o pats gal emigruosi iš nekenčiamos “laisvos Lietuvos”? Sekmes. Ten kovok už TIKRĄ Lietuvos laisvę…
Kodėl nekenčiama? Niekur aš neminėjau, kad nekenčiama, tik deja daugelis nemato, kad „laisvos“ Lietuvos nėra! Po jos šventą žemelę mūsų protėvių aplaistyta krauju, vaikšto svetimos kariuomenės kareivėliai, mūsų pinigėliai taškomi į visas puses valdžios iškamšų. Labai gaila, tačiau tokia realybė. Tuoj per šventę pamatysime ant pseudopatrijotų atlapų žydinčias žydras gėleles (tikras „laisvos“ Lietuvos simbolis 🙂
Aš tikiu, kad dar mano anūkai galbūt ir gyvens Nepriklausomoje Laisvoje Lietuvoje (o gal ir ne)
kuo tau trugdo tie zydri? ar kanda? ar vercia su jais bendrauti, ar kitaip vercia “bendrauti”?
ir kas tave priverte EU simboliui teikti pirmenybe?
Diedas teisingai sako
“Jeigu jaučiatės iškamša, tai ir požiūris į gyvenimą ir valstybę toks pat.”
Gerb. Svirba nesikarščiuok 🙂 Ir tamsta gal dar kartą perskaitykite ką aš parašiau 🙂 Man žydri netrukdo (niekur to neminėjau). Paminėjau tik gražią žydros spalvos gėlelę neužmirštuolę, kuria sausio 13-ąją pasipuoš pseudopatrijotai.
Šiaip žydra labai graži spalva. Šiandien toks gražus žydras dangus, geriu arbatą iš nuostabiai gražios spalvos žydro puodelio, ateityje planuoju įsigyti žydros spalvos automobilį 🙂 Tad ši spalva viena gražiausių! Beje ir vaivorykštė nuostabus optinis reiškinys, nuostabiai beprotiškai gražus 🙂
Gražios jums dienos gerb. Svirba, sveikinu su artėjančia švente 🙂
1. Kam patinka tas naujas mėlynas penkiakampis Lietuvos nepriklausomybės simbolis?
2. Kam tada skirta trispalvė?
3. Gal tada nupieškime daugiau neužmirštuolės žiedlapių ir patapykime juos daug vaivorykštės spalvų, tai tikrai dar ir “reklamą” pasaulyje pasidarysime…
Po nuotrauka parašyta ,,Seimo gynėjai, 1991 m.”.
Kiek atsimenu, saugojome Aukščiausiąją Tarybą. Gal reikėtų patikslinti?
Ir tą progą iškelsiu trispalvę su juodu kaspinu…
Budėjom su trispalvėm,sausio 13-ą išgyvenom su trispalvėm.Žuvo žmonės su trispalvėm.Atmintyje išliko pasiaukojantys vieningi gynėjai ir trispalvė.Niekur penkiakampių mėlynų gėlių ten tada nebuvo.Kaip galime prisiminti tai ko nebuvo.
Myliu Lietuvą ir noriu matyti ją laisvą, deje esame nelaisvi nors ir neokupuoti, patys savo noru stojome į žydrąją ES peklą. Lietuvai reikia naujų lyderių kurie vestų į laisvę ir tikrą savarankiškumą.
Myliu ir aš Lietuvą ir noriu ateityje ją matyti Laisvą, deja ji okupuota. Jos žemę trypia svetimos armijos daliniai, finansai priklausomi nuo svetimos valstybės, cirkuliuoja svetimi pinigai, veikia primesti svetimi įstatymai. Į ES peklą buvome įvaryti apgaulės būdu (neturiu laiko aiškinti kokiu, kas norės tas informacijos internete lengvai susiras). Kad Lietuvai reikia naujų lyderių visiškai sutinku, tik deja jų nėra ir vargu ar atsiras.
Baikit trolint. Dabar, tikriausiai po tokių komentarų, eisit į Latvių gv.pasiimt po 30 judo sidabrinių. Stribai po tremimo akcijos prisigėre šukaudavo, kad irgi myli Lietuvą.
Gustavai niekas nieko čia netrolina. Manau, kad dar neuždrausta “laisvoje Lietuvoje” reikšti savo nuomonę. Jūs tikriausiai eisite pasiimti savo 30 judo sidabrinių į Belgijos ambasadą:) Nepamirškite tik įsisegti žydros neužmirštuolės 🙂
Kieno batai trypia Moldovos žemę, Gruzijos, Ukrainos. Tai tos respublikos kurios nesugebėjo įstot į EU ir NATO. Ar šiandiena Baltarusija, kurios ekonomika priklauso nuo ruso malonės, yra laisva ir kieno karinės bazės ten stovi..Rusų caras aiškiai pasakė, kad sovietų sąjungos subirėjimas buvo geopolitinė klaida ir kad bus siekemybė ją atkurt. Ar mes vieni sugebėtume apsigint. Nebėra ir nebebus visiškai laisvų valstybių. Nori ar nenori teks priklausyti vienam ar kitam blokui.Tad dar kartą sakau,baik trolinimą.Nes tavo komentaro tikslas yra aiškus.
Patikslinu: įstoti į ES
Prisimink mylimą Lietuvą kieno batai trypė 1991 sausio men. Tada dar nebuvome nei ES ir NATO. Šendiena kai rusų šunes nebegali ikast ima lot, bet blogiausia, kad prie to lojimo prisideda savi šunes.
Ar sako vyras apie savo žmoną:aš ją labai myliu,bet jūs kas tik ką norit tą su ja darykit:)???????
Sausio 13d tai Tautos skaudulys,nekaltų žmonių krauju aplaistyta diena , tų kurie žuvo galvodami, kad žūsta už Tėvynę. Ne taip išėjo, kaip buvo tikėtasi. Tie ,kurie dabar iš tribūnų savinasi tuos iškovojimus nebuvo tada 1991m sausio 13 nei prie televizijos bokšto,nei prie radijo centro nei prie Aukščiausios Tarybos… Tai geriau nekaifuokite su savo žydrom penkiakampėm besityčiodami iš tų kurie ten buvo ,ten buvo trispalvės jokių penkiakampių simbolių… Tai ne žaidimas, ne scena tai buvo sprendžiamas išlikimo klausimas.