T. Baranauskas. Laisvės premija kaip pasityčiojimas (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vis dar nerimsta aistros, dėl Laisvės premijos neskyrimo Vytautui Landsbergiui. Konservatoriai netgi sugalvojo akciją – tautinės juostelės pasirišimą po kaklu protesto dėl šio Seimo sprendimo vardan. Sakykit, gal nuo šiol tautinė juostelė bus premijos Vytautui Landsbergiui reikalavimo simbolis? Nežinau kaip jums, bet man tokie protestai atrodo groteskiškai.

Pabandykime pasiaiškinti be emocijų – ar turėjo ši premija būti skirta V. Landsbergiui? Akivaizdu, kad ne. Jeigu premiją skiria Seimas, o Seime daugumą sudaro kandidato į premiją politiniai oponentai, tai ta premija visai natūraliai kandidatui neskiriama.

Kodėl gi V. Landsbergio politiniai oponentai jį turėtų premijuoti? Protestuotojai apeliuoja į objektyvius istorinius V. Landsbergio nuopelnus atkuriant Lietuvos valstybę… Gerbiamieji, Seimas nėra istorijos rašytojas, juo labiau – objektyvus. Jo priimami sprendimai – politiniai, ir atitinka tų politinių jėgų, kurios jame dominuoja, požiūrį. Ar dar reikia plačiau aiškinti politikos abėcėlę?

Yra žinoma, kas Seime turi daugumą – ir tai yra pakankamas argumentas, kodėl Seimas neturėtų balsuoti už V. Landsbergį. Tai netgi suteikia galimybę prognozuoti, kuo baigsis balsavimai dėl panašių pasiūlymų, jeigu jie bus iškelti.

Tad ką galvojo tie konservatoriai, kurie stūmė stūmė ir atstūmė V. Landsbergio kandidatūrą iki balsavimo Seimo posėdžių salėje stadijos? Prastūmė ją būtent konservatoriai, mat lyg ir pasitaikė proga – Laisvės premijų komisijos pirmininke tapo konservatorė Irena Degutienė… Betgi niekam nėra paslaptis, kad ne komisijos ir ne I. Degutienės sprendimas skiriant premiją yra lemiamas – galutinį sprendimą turi padaryti visas Seimas.

Gal 25 metus politinės patirties turintys konservatoriai buvo tokie naivuoliai ir nesuprato, ką daro? O gal tiesiog sąmoningai norėjo subtiliai įgelti savo garbės pirmininkui, kurio anūko, nežinia iš kur nukritusio tiesiai į partijos pirmininko postą, – būkime atviri, – daug kas partijos viduje tiesiog nekenčia?

Įtempęs vaizduotę aš galiu sugalvoti tik du motyvus, kodėl dabartinės sudėties Seimas būtų galėjęs skirti premiją V. Landsbergiui: 1) V. Landsbergis – jau praeitis, be to, politiškai nebeaktuali praeitis, todėl net jo buvę politiniai oponentai turėtų jį vertinti tik kaip paprastą istorijos faktą; 2) V. Landsbergis tapo socialdemokratu arba darbiečiu. Seimas, kaip suprantu, savo balsavimu atmetė abu šiuos punktus, tai gal dėl to kilo toks nepasitenkinimas?

Kvaila reikalauti ir tikėtis premijos iš politinių oponentų. Jeigu konservatoriai dar kada nors bus valdžioje, atsikeršydami, galėtų kaip nors klastingai, kokio nors papirkto socdemo rankomis, Seime iškelti iniciatyvą pastatyti paminklą Algirdui Brazauskui Lukiškių aikštėje. Ot būtų „netikėtumas“, jei Seimas nepritartų… Socialdemokratai protesto vardan galėtų tuomet puoštis raudonais „šlipsais“, ir būtų tokioje pačioje kvailoje situacijoje, kokioje šiandien yra konservatoriai.

Situacijos kvailumą paryškina tai, kad Laisvės premija buvo įsteigta dar 2011 m., kuomet valdžioje buvo konservatoriai. Ir taip, kandidatu į pirmąją Laisvės premiją buvo iškelta Vytauto Landsbergio kandidatūra!

Koks gi buvo konservatorių dominuojamo Seimo sprendimas? Pirmoji Laisvės premija buvo paskirta Rusijos disidentui ir žmogaus teisių aktyvistui Sergejui Kovaliovui. Trumpai sakant, patys konservatoriai, kuomet dar galėjo, Laisvės premijos savo patriarchui neskyrė. Tad jeigu net būdami valdžioje konservatoriai V. Landsbergiui nedavė premijos, tai dabar būtų tiesiog paradoksas, jeigu ją duotų V. Landsbergio politiniai oponentai.

Tyčiojamasi subtiliai… O gal net ir nelabai subtiliai. Jeigu tą darytų oponentai – tai dar nieko. Betgi tą daro bendražygiai. Tik… ar Vytautas Landsbergis jų dar turi?

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

49 komentarai

  1. ne LAISVĖ (ir jos premija) kaip pasityčiojimas, tačiau elgesys, – abiejų pusių deja,
    lapkričio 23-24 dienomis, uždrant Seimą, tiesiogiai. užsidarant nuo visuomenės,
    (susipažinkite gerb. Tomai su lapkričio 23 d. teisinių veiksmų eiga Seime, ir Laisvės n e v a l k i o k i t
    (su peremija ar be).

    O 2008 m. Tomas Šernas, vienas pirmųjų Sąjūdžio savanorių, apie Sausio 13-ą jau parašęs (buvo),
    knygoje, istorinėje apybraižoje… “vakar buvo rytoj”

    “…Nepriklausomybės aikštėje Sausio 13-tą kasmet tradiciškai uždegami “vilties ir atminimo laužai”. anomis šaltomis dienomis ir naktimis šie laužai šildė drąsius žmones. dabar laužai yra formalaus šventės protokolo dalis
    …Londone ar Akmenėje. Tačiau vis tiek liūdna dėl mūsų visų, nesmagiai besijaučiančių per laisvės Gynėjų dieną?.
    p. 159

  2. Juozas:

    Drąsus straipsnis ir drąsus pareiškimas – “Jeigu konservatoriai dar kada nors bus valdžioje, …”

    Na, tikrai partija perduota anūkui, na, kaip Azerbaidžane ar Sirijoje. Toli nuėjom. Toli.

  3. Tai va:

    Jokios premijos tas zemkelnis nenusipelne. Nebent uz zmoniu kirsinima, neapykantos skatinima. Bet kiek zinau uz tai tik cypes gali gauti.

  4. Pakirkšnutė:

    Ar nutuokiat, kiek jis Briuselyje užkala ? Jam tos jūsų premijos juokingos – ligi pakikenimo.

  5. JUOZAS:

    Tomas kaip visada įžvalgus

  6. Pikc:

    Sakyčiau, galima tai vertinti kaip taktinį ėjimą artėjant rinkimams, tikintis (pagrįstai), kad rinkėjai bus, kaip visada, “ne itin gudrūs” (čia politkorektiškai taip): iškeliam kandidatą premijai, Seimas (opozicija) premijos neduoda – keliam isteriją, kad anie yra šiokie-tokie-ir-anokie, kas automatiškai rinkėjų akyse (ne smegenyse – tie seniai atrofavosi) reiškia, kad mes esam baltai-dangiškos spalvos angeliukai, už kuriuos stopudovai reikia balsuot, nes – prisiminkim: šiokie-tokie-ir-anokie oponentai premijos neskyrė. Žvėrys, o ne gyvuliai!
    Blogiausia, kad tai suveiks, nes žmogelių mąstymas griežtai sovietmečio nubrėžtose ribose “jeigu vieni blogi – reiškia, kiti geri” niekur nedingo ir dingti neketina (žr., pvz. “rasieja bloga – eurosajūzas tobulas” (libkonai) ir “sajūzas/amerikosai blogi – rasieja tobula” (koloradai) ir pan.). Kitaip tariant, po rinkimų bus “Seimo fronte nieko naijo”. 😉
    P.S. Dėl sovietmečio dichotomijos – ji lygiai taip pat būdinga ir neomarksistiniams Vakarams, tad neverta per daug užsisimti saviplaka. 🙂

  7. Tautietis:

    Labai teisingas straipsnis. Landsbergis pats turėjo Degutienei pasakyt:”Palikit mane ramybėje”, jei nenorėjo būt pajuokos objektu,

  8. gaudy:

    Konservų bankės patys apspardė savo patriarchą. Tuo pačiu nušovė du zuikius. Pasireklamavo ir apkaltino savo oponentus sabotažu. O smagiausia, kad būdami valdžioj konservuoti tarybiniai komunistai neskyrė vytukui premijos. … Na pasirodo jie jo nekenčia labiau nei pozicijoje esantys komunistai.

    • Pakirkšnutė:

      Prieš kokius 20 metų Lensbergis rinkimų filmuke liaudžiai dainuodavo:
      – Kam man ta laimė, kam ta garbė, jeigu tūkstančiai liūdės.
      Vadinasi, kai dabar liūdi milijonai, tai jam tos garbės tai jau tikrai nereikia.

  9. Aš tą matyčiau kiek plačiau negu Baranauskas. O kam turėtų būti dėkinga buvusios valdžios įvairaus rango “nomenklatūrėlė” už po Nepriklausomybės paskelbimo įsitaisymą valdžioje ir dabar joje beesanti, jeigu ne šalies vadovu tapusiam Landsbergiui. Taigi, tikėtina, kad premijai jis teiktas būtent tos “nomenklatūrėlės” sumanymu. Todėl ryškios takoskyros balsavime dėl Laisvės premijos skyrimo Landsbergiui pagal partijas nematyčiau. Ta “nomenklatūrėlė” po Seimo partijas yra pasisklaidžiusi tik formaliai. Be to, vieni iš jų gali būti išlikę dėkingesni, ištikimesni, kiti manantys, kad Landsbergiui jau atsidėkota arba kad jie buvo verti aukštesnių vietų valdžioje negu yra gavę. Pagal tai yra ir balsavimo rezultatai. Be abejonės juos sąlygojo ir tos “nomenklatūrėlės” jau prasidėjęs viešas varžymasis tarpusavyje dėl vietų valdžioje po naujų Seimo rinkimų.

  10. jo:

    Nuvylė straipsnelis, maniau, kad Baranauskas yra protingesnis.
    Nesu cicilikas, bet turiu pastebėti, kad šį kartą netgi Butkevičius sugebėjo atsipeikėti ir pakilti virš partinių kovų.
    „Visi politikai, nepaisant partijų programų ir ideologinių skirtumų, savo sprendimus turi grįsti ne emocijomis, o vadovaudamiesi istoriniu sąmoningumu ir objektyviais mūsų laisvės kovos faktais“, – teigia Vyriausybės vadovas.
    „Netrukus minėsime rūsčiąją Sausio 13 – ąją, nuo tos mūsų išbandymų dienos prabėgo jau 25-eri metai. Pasitikime šią dieną susitelkę ir vieningi – kaip nepriklausomybės gynimo barikadose. Pademonstruokime įgytą politinę brandą. Apmąstykime nueitą laisvės kelią ir deramai pagerbkime valstybingumo kūrėjus“, – pabrėžia ministras pirmininkas. A. Butkevičius kreipėsi į Seimo valdybą, ragindamas parlamento narius atsisakyti subjektyvumo bei nereikalingo politikavimo ir paragino Seimą sugrįžti prie šio klausimo sprendimo.

    Lygiai toks pat šlykštus savo partinių ideologijų iškėlimas virš tautos ir valstybės demonstruojamas, kai liberastai ir cicilikai blokuoja paminklo A.Smetonai (nepriklausomybės signatarui, prezidentui) pastatymą. Tautininkas Baranauskas turėtų būti supratęs tokio partinio politikavimo bjaurumą, neteisingumą, bet, matyt, daugeliui tai yra per sunku.

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Jusu ivertinima, del to ka sako ministras pirmininkas A.Butkeviciaus, vertinu kaip labai naivu ir stai kodel. Ogi todel, kad daugkartinai yra zinoma…. viena nuomone ryte, kita is vakaro ir nezinia kas bus rytoj. Pono A.Butkeviciaus nuomone is skalambijamas saukstais po pietu!

  11. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Patinka Tomo Baranausko straipsniai parsyti su polekiu ir net noretusi juokais apkaltinti ponas Baranauska, kas kopijuoja mano komentarus, kuriu siuo klausimu tikrai prirasiau :). Taciau viena mintis man buvo nezinoma ir dar vis neaiski, kad ponui V.Landsbergiui 2011 metais Konservatoriams esant valdzioje, jam buvo nepaskirta pirmoji Laisves premija. Tai cia tokia abejone kyla del to, ar ponas V.Landsbergis tai premijai buvo nepasiulytas to Laisves premijos komiteto ar buvo pasiulyti Seimui du kandidatai ir nugalejo Sergerjus Kovaliovas, nes mano manymu S.Kovaliovas tikrai yra nusipelnes Laisves premijos, o V.Landsbergis yra nusipelnes tik pirmos, o ne pentos Laisves premijos. Nes kai siekiama paskirti penkta….. tai nejucia nuopelnai yra sulyginami su pirmesniu 4 apdovanotoju. Tai cia butu malonu isgirsti to neskyrimo detales is pono Tomo Baranausko.
    Mano supratimu siandienine situacija yra tokia, kad bandyma skirti V.Landsbergiui penkta Laisves premija konservatoriai aiskia ivykde samoninga provokacija pries savo garbes pirmininka. Kad tai samoninga provokacija kalba kitos ankstesnes aplinkybes ir ne vien ta, kad jie budami valdzioje neskyre pirmos Laisves premijos savo garbes pirmininkui. Taigi prisimikime…. konservatoriu partija neiskrinko pono V.Landsbergio savo partijos pirminku, o isrinko kubiliu, kuris kartu su darba parcija balsais prastume tokius atomines istatymus, kad veliau uz nepastatyta atomine savo chebrantams ismokejo 685 milijonus litu ir kraupiai pagal istatyma apvoge valstybe. Tai konservatoria pasirinko kraupu vagi, nei pirma atsikuriancios Lietuvos valstybes vadova V.Landsbergi. Vienas faktas, ne faktas? Tai tada prisiminkime V.Landsbergio pozicija Klonio mergaites atzvilgiu, kuri buvo is esmes teisinga, sazininga ir morali! O va stai konservatoriai Seime balsavimo metu palaike aiskiai NUSIKALTELIU pozicija kartu su raudonskuriais bolsevikais, tai yra isirase save i tuos 80 Seimo dvasiniu iskrypliu. Priminsiu, kad geneoralinis prokuroras valys atnese i Seima 12 sek. iskarpyta medziaga, kas reiskia svarbiu aplinkybiu nuslepima, kas yra is esmes NUSIKALTIMAS, o Seimo 80-tukas pareme NUSIKALTELI ir tapo organizuota nusikalteliu gauja. Taigi konservatoriu dauguma tada balsavo kaip dvasiniai iskrypeliai ir nepalaike moralios ir teisingos savo garbes pirmininko V.Landsbergio pozicijos. Mane, tai tikrai sitokie dalykai, kaip buvusi sajudininka, tikrai nestebina, nes ka padare besikurianti konservatoriu partija, tai nesulyginama su jokiais nusikaltimais….jie savo IV suvaziavime is esmes sunaikino Sajudi. Beje jau pacioje pono G.Landsbergio kilimo i politika pradzioje konservatori politine valdyba irgi ivykde provokacija, pakiso “kiaule” G.Landebergiui pastatydami ji pirmu preliminariame sarase i Europarlamenta BURTU keliu!, cia toks azubaliokas istrauke L raide, o L raide Lietuvoje nereiskia Lietuvos, reiskia Landsbergis 🙂 Komedijos, tai ne konservatoriu partija, o burtininku partija. Cia vanodamas viena partija turiu omenyje ir kitas visiskai ne kitokias partijas. Taigi papildomos aplinkybes ir irodo samoninga konservatoriu provokacija pries V.Landsbergi, kuris kaip nekaip, o visgi isirase save i Lietuvos istorija aukso raidemis, kad ir kaip ji bekritikuotume ir kartais jis tos kritikos oi kaip nusipelne. Kuris jau cia sventasis?
    Beje prideciau ir tokia aplinkybe, kad labai gera ideja tureti alternatyvu duju tiekimo saltini konservatoriai su kompartskola paverte pavojingu ir brangiai kainuojanciu farsu. Pavojingu todel, kad pavojingas energetinis objektas pastatyas prie Klaipedos miesto, pavojus gyventojams, o mokant kasdien 50 milijonu litu uz nuoma… tai samoningas korupcinis valstybes nustekenimas ir uz tai sumokejo, manyciau kgbisitniams diversantams uz konsultacijas 32 milijonus litu. Informacija is spaudos. Nemokama konsultacija yra tokia, reikejo statyti kelias stacionarias saugyklas toli nuo miestu ir tada nereiks ju nuomonti ir bus saugu. Avarijos atveju nenukentes daugybe zmoniu. Supraskite fakta, suskystintos dujos issiplecia 600 kartu, o tada dar i sprogimo pavojus. Toks objektas santazo ar teroro akto metu yra neapginamas, nes bet kokie kariniai veiskmai prie tokio objekto gali sukelti avarija. Taigi kaip sakau, gera ideja paversta nusikaltama afera!
    Taigi is esmes sutinku su gerb. Tomo Baranausko nuomone, tautininko nuomone ir per savo samoninga gyvenima niekada uz jokia kita partija, tik Tautininkus ir tebalsavau, nes laikau, kad tie kurie samonigai pasirenka tautines vertybes yra tikri patriotai. Tauta yra tas pagrindas, kas suformuoja valstybe uztikrinancia tautos gyvasti.
    Isvada: Laisves premijos skyrimas yra konservatoriu samoninga afera pries savo garbes pirmininka, na nebent jie butu ekspertu pripazinti visiskais politiniais kvailiais, tada zodi “samoninga” tektu atsiimti.
    Nemegstu Sajudzio naikintoju, nors manau, kad ji sukure kgb, o kai Sajudis istruko is kgb gniauztu, tai ir buvo sunaikintas.

    • Pakirkšnutė:

      Man tik buvo labai keista, kai kažkur iš Ozolo straipsnio sužinojau, kad Lensbergis nekentė jo.

      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Na ponas R.Ozolas, pats skaiciau, pripazystamas, kaip iskilus mastytojas ir labai jau daug nusipelnes. O man atrode, kad jo galva per daug iskelta, per mandras mastymo budas, todel kai kurios jo mintys yra nusisnekejimas ir dar pridurciau nusikalstamas nusisnekejimas, kai jis reiske mintis del dvieju pilietybiu. Ir tos mintys atitiko kgbistu ir KT interesus, taciau aiskiai priestarauja LR Konstitucijai. Taigi toki asmeni laikau pasikelusiu auksciau Konstitucijos, virs tautos, nors ir kaip jis ta viesai deklaravo, kad su tauta ir uz tauta. Del to manau kalta jo praeitis, kai jis buvo LKP CK instruktorius…. o i ten paprastas zmogelis neprafiltruotas nepatektu ir tai paliko antspauda pono R.Ozolo mastysenai. Taigi pono R.Ozolo mintis skaitau su dideliu atsargumu.
        Del tos neapykantos, tai gali taip buti arba nebuti, nes ponui R.Ozolui labai jau norejosi uzimti pono V.Landsbergio vietele, o kai nepavyko… kaip cia paaiskinti? V.Landsbergis nekente….:) Jei butu uzemes V.Landsbergio vieta……. na jau tada galejo suveikti LKP CK instrukcijos, kad be abejones butu pries Lietuvos nepriklausomybe. Cia galima abejoti, gali visaip buti. Prisiminkime virsininko brazausko nuomones apie nepriklausomybe, okupacine armija ir Lietuvos trispalve. Atsoks nors gerbti LKP CK instruktorius….
        Tokias nepalankias mintis susiformavau tiesiogiai is pono R.Ozolo pasisakymu spaudoje. Asmeniskai jo nezinau ir niekas man jokiu minciu apie tai neiteige. Beje kaltindamas viena asmeni negaliu nepamineti, kad labai nemaza dalis kitu sviesiais laikomu zmoniu turi panasias mintis, kaip Ozolas ir jos man baisiai nepatinka. Tai cia del to tie zmones darytu isvada, kad esu tamsus zmogus. Nu ka dabar daryti? jeigu mano matymas kitoks?

        • Pakirkšnutė:

          Greičiausiai esat šviesus žmogus, suprantat ir pajuokavimus (tikrai ne pasityčiojimus).
          Peržiūrėjau ano laikmečio vidiakus, tai Lensbergis man priminė Hitlerį, o Ozolas Gebelsą. (nieko pikto neturiu omenyje).
          Šiaip ar taip, tie žmonės Lietuvon atvilko kapitalizmą (tautinį) ir kapitalo diktatūrą.
          Gero jums vakaro.

  12. ?:

    Kodėl socdemai ir darbiečiai turi skirti premiją profesoriui, kada jo anūko vadovaujami konservatoriai kiekvieną dieną tyčiojasi ir valdančiųjų???

  13. gintas:

    Labai siauras rasytojo mastymas. Norima pasakyti, kad 1990 metais paskelbta nepriklausomybe yra nieko verta. Tai tiesiog konservatoriu provokacija. Ir jeigu nauja seimo dauguma panores, gali visiskai kitaip pakreipti valstybes nepriklausomybes atgavimo istorija ir net tolimesne salies vystymasi krypti. Na kazkoks totalus nusisnekejimas. Net ir anukas pasirodo kaltas, nes buvo kaip ir paskirtas i partijos vadovo vieta, o ne laimejo rinkimus. Tiesiog pasislykstejau tokiu pezejimu. Tokiem rasinetojam siulyciau, jei nesugebi ir gali nerasyti, tai ir nerasyk.

  14. LLL:

    esu įsitikinusi, kad komentatoriui gintas, iki Tomo labai ir labai toli. Siūlyčiau susilaikyti nuo jūsų primytivaus vertinimo. Tai tik mano nuomonė 🙂

  15. Algimantas:

    Straipsnyje autoriaus motyvai, – nepaneigiami, kaip ir kituose jo rašiniuose.

  16. Artojas:

    Įdomu, kodėl kai seimas dar septiniasdešit metų įslaptino kgbistų, , koloborantų ir kitokių tautos išdavykų bylas p. Landzbergis net žodelio netarė. Praėjo dvidešimt penkerį “neprilausomybės” metai , o paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę kaip nėr taip nėr. Ponas tili. Jam nerūpi nei tautos atmimtis, nei simboliai, nei tauta ir jos išlikimas. Tomas teisus. Tautos pagarbą reikia užsitarnauti garbingoje kovoje.

  17. Reikalaukime reformų Suvereno naudai, o ne nomenklatūros naudai riekimės...:

    1.Valdžios projektuose vis siūloma visuomenės teisėjų (VT) institucija yra visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą kompromitacija ir realaus visuomenės dalyvavimo imitavimas. VT pagal įstatymo raidę ir dvasią yra tik mažareikšmis priedas prie esančios teisėjų institucijos, kuri ir toliau lems visus teismų sprendimus. Projekto autoriai žinodami, kad piliečiai yra alergiški dar nuo sovietmečiu buvusios bereikšmės tarėjų institucijos restauracijai ir pačios sąvokos naudojimui, nusprendė tarėjų instituciją gudriai pervadinti ,,visuomenės teisėjais“. Nuo pavadinimo pakeitimo esmė nesikeičia. Visuomenei, be jos sutikimo ir su ja nesitariant, brukamas jos realaus dalyvavimo vykdant teisingumą pakaitalas ir mūsų pilietinė pareiga tai aiškiai ir tiesiai pasakyti projekto autoriams, Prezidentei, Seimo nariams ir visiems piliečiams.
    2. VT sąrašų, pagal įstatymo projekto kūrėjų sumanymą, sudarymas ir apmokymas yra visiškai atiduodamas į esamų teisėsauginių struktūrų ir klanų rankas. Pagal apklausas žinome, kad teisėsauga pasitiki iki trylikos procentų piliečių, todėl esamos sistemos parinktieji visuomenės teisėjai (sovietinių tarėjų analogas) turės iš karto tokį pat žemą visuomenės pasitikėjimą. Tą esamos teisminės sistemos norą suformuoti VT sudėtį pagal savo poreikius ir savo pricipus rodo projekto tekstas, kuriame sakoma, kad „visuomeninių teisėjų sąrašus sudaro Nacionalinė teismų administracija. Visuomeninių teisėjų skaičių kiekviename apygardos visuomeninių teisėjų sąraše nustato Teisėjų taryba“.
    Atmesdami klaninės teisėsaugos jėgų siūlomą įstatymo projektą, reikalaujame ,dalyvaujant organizuotos visuomenės pasirinktiems atstovams, sukurti ir priimti po viešo aptarimo Prisiekusiųjų teismo įstatymą. Šis žingsnis galėtų tapti visuomenės pageidaujamų teisinės sistemos reformų kertiniu akmeniu. Tik ši institucija sudarytų realią galimybę visuomenei dalyvauti vykdant teisingumą ir galėtų padėti atkurti piliečių pasitikėjimą teisėsauga ir savo konstitucinėmis galiomis.
    Kaip atsvarą politinės nomenklatūros siūlomai imitacinei reformai, nesuteikiančiai piliečiams jokios realios galios vykdyti teisingumą ir formuoti teisėtvarkos institucijas, Kaune susibūrusios NVO sutarė dėl būtinų teisėsaugos reformų paketo. Kviečiame šalies NVO lyderius ir piliečius parašais paremti tuos reikalavimus. Reformų paketo esmė – reikalavimas, kad LR Prezidentė ir LR Seimas grąžintų Suverenui lemiamą įtaką formuojant ir kontroliuojant teisėsaugos institucijas ir priimtų tam reikalingas LR Konstitucijos pataisas ir reikalingus įstatymus. Mūsų siūlymų tikslas – panaikinti LR galiojančią uždarą antidemokratinę teisėsaugos sistemą, neužtikrinančią Konstitucijoje garantuotų demokratinės valstybės ir teisingumo nuostatų ir atstumiančią Tautą nuo teisinės valstybės kūrimo bei dalyvavimo vykdant teisingumą.

    Pilietinės NVO reikalauja:

    1. Įkurti LR prisiekusiųjų teismo (PT) instituciją baudžiamųjų bylų nagrinėjimui (prisiekusiųjų kiekis – nuo šešių iki dvylikos asmenų, teisėjas PT tik pirmininkauja).
    2. Įstatymais įteisinti (įtvirtinti) LR asmenų teisę rinkti apylinkių teisėjus tiesioginiuose rinkimuose.
    3. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti LR Generalinį prokurorą ir apygardų vyriausiuosius prokurorus.
    4. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti visus LR Aukščiausiojo teismo ir visus Konstitucinio teismo teisėjus.
    5. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti teisėją Europos žmogaus teisių teismui ir teisėją Europos teisingumo teismui.

    Reformų teisėtvarkos sistemoje pradiniam etapui mes siūlome įstatymais įteisinti asmenų teisę tiesiogiai tam tikram laikotarpiui iš teisinį išsilavinimą turinčių pretendentų rinkti teritorinių viešosios policijos padalinių vadovus. Tai yra, siūlome įsteigti renkamo policijos šerifo instituciją JAV ir kitų šalių pavyzdžiu.

    LŽTGA atstovai: pirmininkas R. Povilaitis, pavaduotoja N. Orentaitė
    Kauno JDJ atstovai: pirmininkė R. Zabielienė, J. Baltušis, R. Žiliukas
    Neformalios pilietinės koalicijos ,,Už demokratinę teisėsaugą“ koordinatorius
    A. Karčiauskas
    Pilietinės organizacijos ,,Vytis“ koordinatorė A. Dambrauskienė
    Visuomeninės piliečių sąjungos pirmininkė V. Anankienė
    Pritariame:
    E. Kuvikas (Konfederacijos Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas Šiaulių skyriaus pirmininkas ), A. Balčiūnienė (visuomenininkė, Kaunas), Gintaras Daugėla, Albertas Kučinskas, Dalia Novotny (Klaipėda), Jolanta Lipkevičienė ( socialinės veiklos NVO ,,Šviesos kampelis“ vadovė, Kaunas), E. R. Stancikas, Violeta Rutkauskienė ( Čikaga, JAV), profesorius G. Merkys (Kaunas), Lietuvos Santaros sąjunga, Rimas Urbis
    Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos
    Komiteto narys Ričardas Jonaitis

  18. Akivaizdu, kad visuomenės teisėjų (tarėjų) įvedimas būtų tik toks pat sovietinis teismų demokratiškui ir teisingumui parodyti skirtas fasadas. Tai jo efekto vykdant teisingumą neduotų. Lygiai tokia pati nieko nekeičianti priemonė būtų ir prisiekusiųjų teismas. Juk šiandieniniam, ypač posovietiniam žmogui priesiekti ir priesaikos nesilaikyti yra nieko nereiškiantis dalykas. Taigi prisiekusiųjų teismas – atgyvenusi priemonė.
    Padėčiai pakeisti teisingumo vykdymo srityje yra būtina atskira nuo teismų teisingumą vykdančių asmenų (teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų) priežiūros ir kontrolės valstybinė institucija su atitinkamais įgaliojimais. Jos veikla būtų inspekcinio pobūdžio, pagal rangą ji būtų valstybės valdžios viena iš dalių pagal Konstitucijos 5 str. įvardinta pavadinimu Teismas ir Teisingumo vykdymas. Šios institucijos vadovas būtų renkamas 5 metų kadencijai kartu su Prezidento, Seimo ar savivaldybių rinkimais priklausomai nuo to su kuriais rinkimais sutaptų. Tik per pačių teisingumą vykdančių asmenų priežiūros ir kontrolės stiprinimą galima tikėtis palankių rezultatų. Šiuo atveju suverenas teisingumo vykdyme gautų galimybę reikštis per visuotinius minėtos teisingumo vykdymo institucijos vadovo rinkimus.

    • Šiais metais kiek pagerėjo mano nuomonė apie teisėjus: jie, kai kada, manau tiesiog bijo suklysti ir todėl labai smulkmeniškai, netgi priekabiai tikrina parodymus.
      Nors kaip tik, kuo gavau įsitikinti, nes laimėjau tris adm. bylas iš trijų, jie turėtų ypač perpatikrinti policijos chaltūras.
      O tai daryti dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl ribotų nagrinėjimo terminų, dėl nepakankamų lėšų, kad skirti ekspertizes ir pan. vengia.

      Dėl prisiekusiųjų teismo.
      Jis būtų reikalingas kaikurioms jau išspręstoms byloms perpatikrinti, bet tai būtų nebedirbantys teisininkai, pvz., du, ir pora specialistų, irgi nebedirbančių, kad nebūtų ryšių su kaltininkais galimybių, tos srities, kurios yra byla.
      Toks teismas spręstų tik tiek:
      1. ar byloje buvo nustatyta objektyvi tiesa;
      2. ar byloje priimtas objektyvus sprendimas.
      Jei ne, tuomet byla grįžta apylinkės teismui, o kaltieji teisėjai gauna per tam tikrą vietą. 🙂

  19. Senis Šaltis:

    Sutinku su autoriumi.

  20. LosAngeles:

    Dekui autoriui uz gera straipsni.
    Dabar ne visai i tema, bet diskutuojant su rytu kaimynais tam tikra tema, iskilo tokia situacija ir autoriaus kaip istoriko norejau paklausti:
    dspace.univer.kharkov.ua/bitstream/123456789/1400/2/Ильин 135-137.pdf

    Cia nuoroda i viena straipsneli (jis pakankamai neilgas) ir jame rasoma, kad 1923m Lietuvos valdzia atsisake pretenziju i Vilniaus krasta (tipo slaptai nuo visuomenes) mainais kad antantes pasiuntiniai pripazintu Klaipedos krasta Lietuvai???? Ar teko kada susidurti su tokia iformacija? Gal kas siaip ka zino apie tai?
    Is anksto dekoju

  21. vilnietis 63 m.:

    Apgailėtina ponas Baranauskai. Koks žemas lygis. Dugnas. Nesitikėjau. Kaip mažas vaikas užgautom ambicijos. Aš prisimenu kas vedė i kovą Tautą Lietuvos tada 1988 – 1991. Liudna kad tamsta vis vėjo blaškomas paukštis. Nuveikit tėvynei Lietuvai nors dalelę to, ką padarė Vytautas Landsbergis. Ką nors apčiuopiamo – be feisbuko ir interneto aplamai… Kaip Vytautas tada.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *