Šiemet sukanka 20 metų, kai Sovietų Sąjungos (Rusijos) okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Rugpjūčio 30 d. 10.30 val. Seimo galerijoje Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos 20-ųjų metinių proga bus pristatyta Romo Jurgaičio fotografijų paroda, o Lietuvos Respublikos valstybinės derybų su Rusijos Federacija delegacijos darbo dokumentų ekspozicija.
11 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidės forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumo dalyvius sveikins Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Pranešimus skaitys Europos Parlamento narys, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo gynėjai ir kiti garbingi svečiai.
***
Laisvės dienos PROGRAMA
Forumo-minėjimo „1992 metai: Lietuvos IR Rus ijos sus itarimai dėl kariuomenės išvedimo“, skirto Laisvės dienos 20-mečiui PROGRAMA
Laisvės diena taip pat bus minima ir Kaune.
Rugsėjo 1 d. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyks iškilmingas vėliavų pakėlimas ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos bei Lietuvos kariuomenės orkestro žygiavimas nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės. Šiai dienai skirti renginiai vyks ir kituose šalies miestuose.
XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorija pažymėta prieštaringais, pakilimo ir nuosmukio ženklais. 1918 m. vasario 16 d. paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė buvo apginta savanorių kovose, 1918–1940 m. buvo tvirtinamas šalies valstybingumas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota Sovietų Sąjungos, 1941–1944 m. sovietų okupaciją keitė vokiečių okupacija, o nuo 1944 m. beveik 50 metų Lietuva vėl buvo okupuota SSRS, Lietuvos teritorijoje įsitvirtino sovietų okupacinė kariuomenė. Prasidėjo Lietuvos sovietizacija.
1990 m. kovo 11 d. demokratiniuose rinkimuose išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Svarbiausi atkurtos valstybės politiniai uždaviniai buvo valstybingumo stiprinimas ir Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje, tačiau tai buvo sunkiai įmanoma, kol mūsų valstybės teritorijoje buvo svetimos valstybės kariuomenė. Okupacinės kariuomenės išvedimas būtų reiškęs, kad Lietuva visiškai kontroliuoja savo teritoriją, o visiška valstybės teritorijos kontrolė yra neatskiriamas valstybės suvereniteto elementas.
Okupacinės kariuomenės išvedimas buvo neatsiejamas nuo sudėtingų diplomatinių, politinių, socialinių, galiausiai techninių-logistinių aplinkybių. Visa tai turėjo spręsti Lietuvos valdžia 1990–1993 m. Labai svarbi buvo ir tvirta Lietuvos piliečių nuomonė, jų pasisakymai už kuo greitesnį kariuomenės išvedimą. Dar Sąjūdžio metu buvo surinkta 1 mln. 600 tūkst. parašų dėl kariuomenės išvedimo, o ryškiausiai žmonių nuomonę liudijo 1992 m. birželio 14 d. įvykusio referendumo rezultatai.
1990–1991 m. žlugimo agonijos apimta Sovietų Sąjunga nerodė rimtesnių pastangų derėtis dėl Lietuvos valstybės pripažinimo ar okupacinės kariuomenės buvimo Lietuvos teritorijoje sąlygų. Sovietų karinių struktūrų atstovai persekiojo, kalino, smurtavo prieš Lietuvos piliečius, sulaukusius šauktinio amžiaus ir atsisakiusius tarnauti svetimoje kariuomenėje ar iš jos pabėgusius. O nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo prieš Lietuvos valstybę ir jos piliečius buvo vykdoma sovietų agresija, kurios metu žuvo 24 Lietuvos kovotojai už laisvę.
Prieš pat rugpjūčio pučą, 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl dvišalių santykių“. Žlugus Maskvoje kariniam perversmui- pučui, demokratinių jėgų pergalė, vadovaujant Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui, leido inicijuoti tolesnes derybas, lėmusias tuo metu jau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko pirmasis valstybinių derybų delegacijų susitikimas (Lietuvos valstybinei derybų delegacijai vadovavo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius), o po pusės metų – 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas, kuriame buvo nurodyta galutinė kariuomenės išvedimo data – 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vėlesni nesklandumai, kilę dėl Rusijos kariuomenės išvedimo grafiko nesilaikymo, keletą kartų skelbtas kariuomenės išvedimo sustabdymas, nustatytų terminų nepakeitė.
Paskutinis į Rytus grįžtantis karinis ešelonas atvyko į Kenos geležinkelio stotį 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 45 min. ir nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją. Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo milžiniškas atkurtos valstybės politinis laimėjimas. Okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 m., t. y. metais anksčiau nei iš Vokietijos ir kai kurių kitų Europos valstybių. Tai buvo visos Lietuvos valstybės pastangas vainikuojanti sėkmė.
Parengta pagal lrs.lt pranešimus
Susiję straipsniai:
- Seime paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinės
- Paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos
- Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“
- Seime vyksta Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai (tiesioginė transliacija)
- Seime – tarptautinė konferencija „M.K.Čiurlionis ir kultūros erdvė“ (tiesioginė transliacija)
- Lietuvos mokyklose norima įvesti šachmatų programą
- Z.Vaišvila: kodėl Seimas neskuba įgyvendinti tautos valios pareikštos referendume dėl VAE (video)
- P. Auštrevičius tapo septintuoju Seimo pirmininko pavaduotoju
- Naujasis Seimas prisiekė ir Pirmininku išrinko V.Gedvilą
- Seimo pirmininkas susitiko su kosminių technologijų srityje dirbančiais mokslininkais
- Pristatytas naujasis Seimo ženklas (logotipas)
- Darbo partijos narių neliečiamybės atėmimo klausimą svarstęs Seimas buvo paverstas politinio farso teatru (video)
- A. Patackas. Mes – liurbiai
Tauta nelaisvėje vėl.Pedofilų nelaisvėje.
Ir ne tik pedofilų…Kiekvienais metais Lietuva praranda po 40 000 žm. … Liūdnas faktas.
Iš 365 dienų-viena Laisvės diena? Nesuprantu, kaip galima švęsti tai , ko nėra.
O aš nesuprantu, kaip galima nešvęsti Laisvės dienos… Likimas man davė galimybę matyti, kaip Kaune Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas tuometiniam Lietuvos krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui užleido Panemunės karinį dalinį, kaip Šančių rampoje savo gyvenimišką “turtą” į vagonus krovėsi išvažiuojanti sovietų kariuomenė. Džiugesnės dienos savo gyvenime neatsimenu – mano tėvus kankinę, mano gyvenimą traiškę sovietai pabrukę uodegas lipo į prekinius vagonus, tokius pačius, kaip kadaise mano tetos šeima, dėdė, kiti giminės, tremiami į Sibirą. Esu katalikė, nelinkėjau jiems blogo nei tada, nei dabar, bet Laisvės diena man viena brangiausių l
Lietuvos istorijoje. Tai buvo tėvų svajonės išsipildymas… Ir šiandien, kai jau nebėra tiek iškentusių tėtės ir mamos, žiūriu į jų proanūkius – laisvus, išmintingus, gabius, Lietuvai pasišventusius jaunus žmones, studijuojančius prestižiškiausias specialybes, kietai pasisakančius už Tėvynės nepriklausomybę, į jaunus europiečius, atvirus pasauliui ir jo iššūkiams. Fantastika, ne gyvenimas. Lietuva šiandien yra laisvės, demokratijos, pilietinės vienybės šalis. Mano languose – trispalviai kaspinai, balkone – vėliava. Man vienodai rodo, kad kažkas atsisakė Tėvynės, kaip rašė V. Kudirka, “dėl gardaus valgio šaukšto”… Mūsų giminėje tokių nėra, nesam turtuoliai, bet visko pakanka, ir emigrantams sakau – ten jums ir vieta, vištų pešikai, jei nesugebėjote pasinaudoti Laisve, galimybėmis dirbti ir užsidirbti (mano anūkai nuo šešiolikos metų dirba ir sukaupia vasaromis dalį savo pragyvenimo žiemai, o kad studijuodami pragyventų beveik be tėvų paramos – dirba ir mokydamiesi stacionare). Tai ir yra laisvė – tvarkytis gyvenimus, pasirinkti veiklos sritį, išlaikyti save ir savo šeimą.
Sveikinu visus jus Laisvės dienos proga!
Amelija Ledienė, marijampolietė
ta proga visą dieną bus rodomas nemaRUS окупанту kinas
Ale, kada bus švenčima laisvės diena nuo okupacinės katalikų religijos, nes mes dar iš jos neesame išsivadavę… 🙂
Pats, atrodo “išsivadavai”, o kitais nesirūpink, kaip nors pragyvensime ir be neopagonybės pranašų.
Gerb. Amelijai,Kaip sakoma,kiek žmonių, tiek nuomonių.Mūsų skirtingas laisvės supratimas.Viskas, ką Jūs išvardinot, yra vitrina (iškaba), o giliau paieškojus…..
Tai ne vitrina. Tai tikrovė. Ar Jūs nesidžiaugiate tuo, kad turime teisę laisvai reikšti mintis (kad ir šioje diskusijoje), pasirinkti tikėjimą, nebūti įbauginti, persekiojami, kad nereikia veidmainiauti arba tylėti darbe, viešoje erdvėje, kad mūsų vaikai ir anūkai turi galimybę pažinti pasaulį, veikti Lietuvos naudai, dalyvauti kuriant valstybę? Pažiūrėkit, kaip išgražėjo miesteliai, kiek automobilių keliuose, kokie pasaulinės kultūros turtai atsivėrė tiems, kas nesužalotas rusiško popso ir prastuomenei skirtų šou… Nežinau, nuoširdžiai nesuprantu tų, kam Lietuva nemiela, kas ją keikia, drabsto purvais.