Jonaviškiai kviečia į parodą ir paskaitą apie apeiginius lietuviškus sodus (0)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 16 val. Jonavos krašto muziejaus Dailės skyriuje (J. Basanavičiaus g. 3) duris atvers Etnografinių regionų metams skirta paroda „Mūsų sodas tai ne dykas“. Ta proga paskaitą apie sodų simboliką „Sodo sakralumas“ skaitys etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Parodoje dalyvaus Jonavos krašto tautodailininkai, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradiciniai amatininkai. Sutartines giedos Jonavos krašto muziejaus etnoklubo „Amatų pynė“ moterys. Paroda veiks iki gruodžio 15 d.

Šiaudų sodai seniau buvo veriami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio; per vestuves gražiausius linkėjimus jaunajai į sodą supindavo pamergės, sodais buvo puošiami namai per kalendorines šventes, kaip turtingo gyvenimo linkėjimas sodas buvo dovanojamas ir jaunavedžiams.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, tyrinėjęs lietuviškus sodus, yra atkreipęs dėmesį į kelias vienas kitą papildančias žodžio „sodas“ prasmes. Lietuvių kalboje žodis „sodas“ šiandien suvokiamas kaip „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai“, Tos pačios šaknies yra žodžiai „sodyba“ arba „soda“ – neišskirstytas kaimas. Lietuviški žodžiai su ta pačia šaknimi „sodrus“, „sotus“ nusako sotumo, prisisotinimo, pertekliaus būseną. Galima sakyti, kad „sodas“ – žmogaus sukultūrinta erdvė. Sodo kūrimas pasak J. Vaiškūno turėjo sutapti su žmogaus vidinės harmonijos augimu, saugumo didėjimu. Ši būsena mūsų kalboje nusakoma žodžiu „sodnus“ – ramus, nuo aistrų atsiribojęs, vidinės harmonijos ir darnos sodą susikūręs žmogus. „O simbolinio apeiginio sodo kūrimas – tai kelias į gamtos darną, į dvasinę Romuvą“, – pabrėžia J. Vaiškūnas.