Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Spalio 28 d. 17.30 val. Vilniaus Rašytojų klube ( K. Sirvydo g. 6) vyks pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Renginio metu bus pristatyta ir aptarta pernai metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.
Pokalbyje dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja eratūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.
V. Rubavičiaus studijų ir straipsnių knyga „Vėluojanti savastis“ yra prisodrinta reikšmingų socialinės dabarties apmąstymų ir svarbi kiekvienam, kritiškai mąstančiam.
Pirmas skyrius aprėpia globalizacijos, laisvosios rinkos, populiariosios kultūros ir tradicinių vertybių sąveikas. Antrame skyriuje autorius aiškinasi, kodėl kultūrinės atminties ir tautinio tapatumo klausimai stumiami į nuošalę ir kaip interpretuojama sovietinė patirtis. Trečio skyriaus apmąstymai inspiruoti minėtais požiūriais reikšmingų kūrinių. Refleksijomis remiasi šiuolaikinės filosofijos prieigomis ir asmeniška laikysena.
Literatūros kritikas V. Sventickas taip apibudina V. Rubavičių ir jo naująjį veikalą:
„Visuomenės ir kultūros kitimų vertinimo lauke Vytautas Rubavičius – viena įdomiausių asmenybių. Jo svarstymuose telkiasi poeto, filosofo ir aktyvaus piliečio patirtys. Jis neria į aktualiausių klausimų verpetus. Atsiverskite trumpam šios knygos Turinį, ir iškart pamatysite. Būna, kad, pradėję žiūrėti filmą, dėl nemalonių pradžios vaizdų sudirgstame, bet meninio pasakojimo būdas tolydžio įtraukia. Taip kartais atsitinka skaitant Rubavičių. Įtraukia analizės ir mąstymo skvarba, argumentų pynės, kalbėjimo ir ginčo energija. Nepaisant to, ar pritari jam, ar ne. Sovietizmo preparavimas tampa vyraujančia pastanga, kad ir koks klausimas svarstomas.
Kas matėte, kaip Vytautas žaidžia krepšinį? Stumteli pečiu, braunasi pro gynėjų rankas, apsisuka, pašoka ir įmeta. Žinoma, čia palyginimą sakau. Ir dar. Vytauto Rubavičiaus eilėraščiuose, kampuotuose, prisodrintuose kalbos netikėtumų ir šiurkščių vaizdų, iš jų išteka švelnaus lyrizmo upelių. Darykime, darykime gi ką nors, kad žmonių gyvenimas būtų žmoniškas, – štai upelis, kuris teka per jo apmąstymus“.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Rašytojų klube vyks naujos Aido Marčėno eilėraščių knygos pristatymas
- Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“
- Bus pristatyta knyga „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais“
- Kaune bus pristatyta knyga „Greimas arti ir toli“
- Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą
- Pristatyta Jono Trinkūno „Lietuvių išminties knyga“ (nuotraukos, video)
- Poeto Gintaro Bleizgio kūrybos vakaras su nauja knyga
- Išleisti nauji Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai
- R. Balkutė pristatys nepaprastą knygą apie tikrus burtus ir magiją
- V.Kukulo monografijoje atsispindi plačiausias P.Širvio biografijos ir kūrybos atvaizdas
- „Respublika“ skelbia verčianti naują žurnalistikos istorijos puslapį
- V.Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“?
- Rašytojai ir sąjūdininkai aptars lietuvybės išsaugojimo galimybes
- Knygos „Vilnius – savas ir svetimas“ pristatymas VU bibliotekoje
- Zarasuose viešėjo prozininkai Herkus Kunčius ir Alvydas Šlepikas (nuotraukos)
- Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje
- Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
- Kultūros žmonės ragina valstybės vadovus apginti Donelaičio šventovę Tolminkiemyje
- Rašytojai ir sąjūdininkai svarstė kaip galima išsaugoti lietuvybę (video)
- V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II)
- Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis
- Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau
- Nepralenkiami poeto nykščiai
- Kovo 11-ąją jaunimas kėlė nacionalinės valstybės išsaugojimo idėją
- V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
- Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės
upelis ir apmąstymai,
klausimas ir svarstymai………….gerai,
tačiau, kodėl
tos SAVASTIES prisivyt net ALKAS dar nėr pajėgus,
(apie Vytautą ir jo knygą, net nekalbėkime; dar net
nėra tam tiek silpnokai tvirtėlesnio pagrindo kiek…)
– žudikiškai savižodiškaisiais=savižudikiškaisiais
“preparavimais”
“re-FLEKSijomis” (mūsų tėvai apie PLĖKŲ /fliaki/ patiekalus pamanę itin teisesne mintim in Savastį rėžtų)
“inSPIRuoti” …(na taip spardyti, suspardyti, perspardyti…)
“interpretavizacinėmis”
“analize…argumentais” gal dar atlaikius, …bet
žudantis, užmušinėjant SAVASTĮ, – t.y. asmeninę, nuosavą, bendrinę ir vos vos gyvuojančią prūsų kalbinės kaimynystės kalbą Lietuvių, argi galimė išlikt vien klubu, šonkauliu, kaukole ar bent slanksteliu
>>>>> VIRSTAME NIEKUO,
“preparavimais”
“re-FLEKSijomis”
“inSPIRuoti”
“interpretavizacinėmis”
“analize ir argumentais”
be kalbos, be savasties, be gyvybės, be mintoraiškos ir mitoraiškos, – vien svetimžodybinių paskolų savižudžiai
(nuo tilto nušokusiųjų, sugrąžint nebegebėjusių, t. y. labiau “su(SI)grąžint nesusigrąžinusių” SAU) ratilais
“preparavimais-reflekSijomis-inSPIRacijomis-interpretazacijomis-analizes…argumentais” nuvilniję..
likusiam GYVAM pasauliui
Galbūt čia ir paties (ar pačio) Vytauto bėda,
bet apie tai vakare …namuose, svetainėje, seklyčioje, sambūryje “pas rašytojus”
(o ne ant robakso-šonkaulio ar klubo…sąnario);
bėda yra bėda, ir apie tai žino ir pats autorius,
ir Povilas bei Neringa ar Stasys su juo (iš po…).
Gal tai tikrai VIEN hitleristinio-stalinistinio suokalbio <<>> žudikiškųjų kautynių,
iššžudymo grubiai, žiauriai, beatodairiškai, bei išvietinimo (dipukais “DP”) ir Lietuvos, ir visko kas po “h-s” sandorio
priespauda kliuvę per visų Žemės vandenynų pločius (Didijį civilizacijos karą – visuotinę nuokarą: “h-s” gaivalo),
per visą mokslo pažangos bejėgystę ir T Y L Ą, kuri baikščiai, baugiai bei nerimastingai tysta naujomis eilėmis,
naujų “DP” į Čia, į Mus, per Balkanus.
Tai ne poezija, tai deja VIEN “h-s” likutinio paveldo “eilės”, – šimtatūkstantinės T Y L O S …eilės,
tyliai ir baugščiai į gyvybę, į gyvenimą besikabinančios (per Balkanus). Naujosios “DP” apraiškos.
Gyvos ir sava savastimi itin savastingos bei NEPAVĖLAVUSIOS.
Čia apie tuos, kurie pasiekė Europos krantus.
Tuo ir mėginau lyginti bei priminti mūsų “Krantus”
– prieigų SAVASTIN ankstesniųjų raiškų badymus.
Kuo…..
…tad “tęsk brolau”, kas ir a.a. Mato Šalčiaus sakyta,
– bei žudytis nuSTOK:
…
“preparavimais”
“re-FLEKSijomis”
“inSPIRavimais”
“interpretavizacynėmis”
“analize ir argumentais”
primenu Giedriui, kad dabar – pilnatis…
bėda ta, kad buvo jau Pilnatis,
– bet iš po po “h-s” santvarkų laikmečio
tik Sausio 13-ąją išsivaduoti (ir likusioms 14-ai Valstybių išsivaduoti) pavykę;
netgi suprast tą pajėgti galėta tik po 5-ių metų, 1996-ais, kai Gorbačiovinės kariaunos
kapituliacija po užsibarikadavimo nuo pasaulio TV bokšte įvardinta iš visuotinio gedulo
jau į PERGALĘ,
tad
šiandien (vakare)
ir rytoj, ir po visais Mėnuliais 🙂 būsimais,
nepamirškim to, ir švęskime,
ypač 2016-01-13 PERGALĖS 25-metį.
ko ČIA baugintis, ir dangintis Tyla,
juk taip
lietuvi – prie lietuvio
(bijojome tankų…
dabar bijosime…)
Na, jei nebaugu, ir drąsu tark ko?
Aš tą jau esu taręs ir užkardyti net pavykę, ir ALKO dėka,
tokios “h-s” paveldo nuožmios propaguotojos (žioplos gal),
A.Merkel skyrimą Taikos premijos. Nobelio komiteto sprendimas
“h-s” propagandistinio paveldo terpės “naudą” ir Ingrid Bratberg Nilsen
atsakymu iš Oslo asmeniškai ir pasitikrino ir patvirtino, ir Europai šios
“Taikos garbės’ kaip žinia nesuteikė,
Jei nežinai lietuvi:
“…Hefegebäck Golosini, Golosini mit Aprikosenfüllung oder mit Zitronenfüllung je 200 g Btl., 100 g = 0,65 Aromatisierter Vodka Turowka mit Bison Gras oder Premium Vodka Stalinskaya 40% vol. je 0,5 L Fl., 1 L = 12,58 Mineralwasser Borsec – stilles 2 L Fl….”
išnaša iš “kaufda.de”
ir
nuotrauka Sausio 13-osios aukų laidotuvių Vilniaus katedros a.
” Церемония похорон погибших в ходе штурма вильнюсского телецентра / Unspecified via Wikimedia ”
galėję būti
ta
praleistosios savasties grandim
(bet nepraleisto sprendimo įVERTINT)
kurią po 1990 m. lemtingojo sprendimo skirt Taikos premiją,
Osle buvo primiršę.
Taigi, – šįvakar naujas metas, naujos pilnatvės, naujo skelbimo, naujo kvietimo metas,
greta “Krantų” erdvių, tame pat mieste, toje pat gatvėje. Tik sutinku
lietuvi
su klubu-šonkauliu
persūdžiau ir perlenkiau.
Bet žinok, kiek tekę “sūdyt” ir sūdyt per Stockholm Oslui dėl to nelemto “..alinskaya 40%”” Vokietijoj
paveldo….
Alke vargiai ar vietos beatsirastų :).
Taigi – būk drūtas ir lietuviškai išmintingiau kantresnis.